Išpažintis

Kai liečiu  delnais aš  ąžuolo šakas,
Kai matau kaip užsimerkia žemes akys,
Kai jaučiu  aš rūbą  kvepianti linais,
Suprantu ką kalba kryžiaus kalno sakmes.
Kai liečiu aš pirštais nuotraukas senas,
Kai  klaupiuosi ant Marijos žemės,
Kai ranka žegnoju išeinančius vaikus,
Suprantu maldas, nors pertrūkęs rožančius.
Mano kelias, laikas, netektis, -
Viskas tyli, - gal galiu priglusti,
Atsigert ramybės, - netektis,
Privalau kas ryt su ja nubusti.
Nusilenksiu, peržegnosiu kelią, -
Mano laikas tyli.
Gal galiu prie jo priglust...