Šis vakaras nubluks ir pūgos
Užneš takus, pėdas ir tavo žvilgsnį -
Nusvirusioj šakoj į vėtrą ūbaus
Kaboję obuoliais - pavirtę paukščiais.
Ir delnus į bekraštį šaltį tiesiant
Kai šilumos neliks pusiaujo tiesėj -
Krituoliai sniegenų vaikai prinoktų
Saldžiarūgštėm vėlyvo kupsto uogom.
O sapno nepabūgtų baltaminčiai -
Vėlai naktų takus nušluotų tyliai,
Ir pasitiktų savimi ledynų gausmą
Suskambus paširdžiams giliai lig skausmo..