Būrėja

Išbursiu ateitį iš rankos,
    Iš lūpų, iš žaibų akių,
    Kai nevilties perkūnai trankos,
    Tada - širdies kalba tikiu.                         

    Juodosios magijos nereikia.                 
    Baltoji – gal ne man skirta.
    Bet visada silpnybės veikia –
    Krūtinė vėjams atverta.

    Per audrą, per smarkuolį vėją,
    Visad intrigų sūkury
    Sukuos lyg pasakoje fėja –
    Visi man atveria duris.

    O aš? – O aš ranka pamoju
    Lyg stebuklinga lazdele.                                   
    Tikėk ir tu burtu manuoju:
    Kada – esu, esu šalia...