Pragaro ciucikui

Ryto žvaigždės krenta iš dangaus
Ant tavo kapo.
Jos verkia, gaili tavęs,
Pragaro šunie.
Mano demonai išlindę siaučia.
Mirk, padvėsk, baidykle!
Kraujo lašas purvinoj baloj
Ir merginos kūnas baltame sniege…
Pamėlynavęs.
Peilis gatvės vidury
Ir tavo kruvinos rankos.
Tu džiaugiesi?
Menkysta, atsipeikėk!
Aš ir vėl gyva!
Jauti???
Mano kruvinos akys žvelgia į tave.
Mano aštrūs nagučiai trokšta draskyt tavo odą…
Mano balti dantukai nori aukos…
Aš noriu kraujo… tavo kraujo.
Sumautas šunie –
Dek pragare!
Aš dar ateisiu –
Tu pamatysi.
Tu verksi ir maldausi,
Bet tau neatleisiu.
Geriau bėk, kol aš dar mirus!
Nes kai aš pabusiu,
Nebematysi tos taikios mergaitės.
Prisikėlusi su demonais
Ateisiu nukankint tavęs…

Žinau, slapčia to trokšti…
Bet tau nebus smagu.