Gerojo miego gatvėje
yra kilimėlis prie durų –
kelkis ir eik, susapnuotoji,
pasitikti melsvų spindulių,
nes griaučiai tavo lengvi
nebeklimpsta daugiau grindyse,
nes griaučiai tavo tiktai –
besvoriai žaidimo kauliukai.
Nuo šiol nebėra kas atskirtų
odą tavo nuo dūmų,
akims žvitriuos kambariuos
krintant iš degančių sienų,
jau nebėra kas atskirtų –
užuolaida juda ir mainos.
Tad kelkis ir eik, susapnuotoji,
pasitikti melsvų spindulių;
nes vyrams, kur žaidžia žemai,
reikia žaidimo kauliukų
ir spirituotų šviesų –
rožinio maldai, po to.