Stiklo karoliukai

Stiklo karoliukai ant skrybėlės arba elfai besidžiaugiantys raudona žvakės liepsna šalia kadagių šakelių.

Stiklo karoliukai apšviesti žibintų ant tavo skrybelės. Ir tu jauti,
Kaip pamažu ateina pamišimas, nurimti negali.
Susigūžęs bėgi nuo spalvų, nes to nėra, negali būti.
Ir tai tik dėl to, kad pamiršai spalvoti.

Spalvoti akimis, jausmais – panirti
Į kiekvieną daiktą. Bet tu savos tikrovės įsikibęs
Pamatai spalvas tik per stebuklą. Ar nebijai taip ir numirti –
Kampe vaikystės pieštukus apsikabinęs?...