Tikri vyrai kaip medžiai
Stovėdami ir tylėdami miršta
Sūnau, duosiu pamoką skaudžiai
Nebūk kaip pana nuskriausta
Jei ištinka bėda kokia negera
Išmok apginti save, apgink pilietį
Pasistenk, išeitis visada juk yra
Be reikalo nesviesk, valdyk ietį
Nesiek šlovės per kitų galvas
Tai garbės nepridės, net gėdinga
Liguisti dvasia serga Napaleono liga
Stoikams tai nebūdinga
Laikyk paslaptį saugiai visada
Ne viską sakyk ir žmonom
Ten kur nieks neprieina
Po devyniom spynom
Pasiduot nemokinsiu nes šlovė
Privilegija tai plebėjų
Tegul bus visada prieš akis
Pavyzdys tau Pilėnų