Rašyk
Eilės (72236)
Fantastika (2171)
Esė (1688)
Proza (10352)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Išėjau ieškoti tavęs.. klaidžiojau nepažystamomis gatvėmis, kažkuriame mieste, kurio iki tol nesu mačiusi.. sėdau į nežinomą autobusą. Jis važiavo vietomis, kuriose niekada nebuvau. Užvažiavome ant kalno ir kažkas man liepė išlipti. Aš išlipau.. kopiau akmenimis grystu keliu. kaidžiojau tarp namų. Galiausiai priėjau kiemą.  Atėjau. Ieškojau šios vietos, nesu joje buvusi, bet ją pažystu.. žmonės čia tokie kaip mes.. ieškau.. visi jie mane stebi.. kiekvieno jų klausiu kur tu.. kiekvienas tave pažysta, bet nemato. Įeinu pro duris ir patenku į begalinę salę, kurioje iš kažkur pilna žmonių. Visi jie vaikšto ir keičiasi, to paties nebepamatysi.. bandau atpažinti tave...
Ėjau.. visi vyrai šypsojosi, žiūrėjo į mane. Ieškojau tavęs, nors nežinojau kaip tu atorodai..  tavo atvaizdas apleido mano sąmonę.. ėjau kupina ryžto ir tikėjimo.. žiūrėjau į vyrus.. ieškojau tavęs.. visi vyrai  šypsojosi, žiūrėjo į mane.. kiekvienas iš jų priminė tave.. kiekvienas iš jų buvai tu.. klausiamai viltingai sekiau praeinančiųjų akis.. jų šypsenos buvo tuščios, dirbtinės, jausmo nebuvo.. supratau, jog visi jie ištroškę mano viltingo tikėjimo.. jie jį siurbė akimis ir negyvomis lūpomis.. visiems reikėjo ne manęs, o.. mano jausmo, to kuris mane varė į priekį ir vertė ieškoti,.. to, kuris skyrė mane nuo jų..  manyje gyveno viltis, aš buvau viltis, viltis, kuri blėso..
Priėjau laiptus. Jais leidosi vyras.. gal tai tu?  jis man šypsojosi.. jis priartėjo.. griebiau jį.. prispaudžiau prie sienos ir pradėjau aistringai bučiuoti.. staiga supratau – tai ne jis.. bučiniui pasibaigus žmogus žiūrėjo į mane ir tarė:
- Tai buvo.. (tylos intarpas).. bet kodėl aš? Aš turiu merginą..
- Atsiprašau, suklydau.. prašau, tik nieko jam nesakykite..
Ėjau toliau ir bučiavau vyrus. Jie man šypsojosi.. bučiavau visus.. dalijau savo sielos gabalėlius.. tavęs neradau..
Mano viltis išsibarstė.. pažiro kiekvienam lietusiam mano lūpas.. suvokiau, jog tavęs neberasiu.. tik ne dabar.. išbučiavau gal tūkstantį vyrų.. tik taip galėjau tave atpažinti.. aš buvau viltis.. vilties nebeliko.. manęs nebėra.. einu.. šypsausi plastikine šypsena.. bučiuoju negyvėlius, kurie man nesišypso, nes tai kas traukė juos išnyko amžinai..
2010-11-26 01:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-26 11:42
Dvasių Vedlė
Dienoraštis...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-26 22:33
Andrius Taučius
Labai daug apie save papasakojai. Tikiuosi, kad tu turi tikra drauga gyvenime.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-26 20:33
bitele
...skaičiau, supratau, patiko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-26 12:59
Patarnaujantis
Patarimas žodžius „tu“, „tavęs“ rašyti didžiąja raide tai tikrai aukso vertas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-26 12:33
Rahas
Sužavėjo kūrinys idėja, prasmingumu, gan aiškiai išreikšta pagrindine mintimi, bet turiu ir kritikos.
Patarčiau žodžius "Tu, Tavęs" tokiame kūrinyje rašyti didžiąja pirmąja raide.
Daug tritaškių, būtų šaunu, jei bent pusę jų pakeistų informacija, kurios nereikia spėlioti.

Sėkmės kuriant! ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą