Rašyk
Eilės (72236)
Fantastika (2171)
Esė (1688)
Proza (10352)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Pulau Nilos sala, Bandos jūra, Indonezija
2011-05-13 12: 03

Kaip pranešė vietiniai, šioje saloje šiandien popiet turėtų išsiveržti Nilos ugnikalnis. Paskutinįkart tai įvyko 1968 metų gegužės septintąją. Pasekmės liūdnos – visas Rumadai kaimas nušluotas nuo žemės paviršiaus. Kruopščiai nukreipiu filmavimo kamerą į vulkaną, kuris praskleidus stambių lapų klostes atsiveria visu gražumu. Bus puikus įrašas, ir aš jau dabar mintyse skaitau liaupsinančius internetinius komentarus.

Vos prieš valandą užsimečiau ant pečių brezentinę kuprinę ir paprašiau čia atplukdyti. Nevisprotis, konstatavo žvejys. Sumokėjau. Po kelių minučių jau bangavom motorinėje valtyje. Prasagstyti senio marškiniai demonstravo žilstelėjusius šerius ir milžinišką tatuiruotę ant krūtinės – grėsmingą Komodo varaną. Nukreipiau akis į įvairiaspalves žuvytes. Nardė juodai geltonai baltos (Baltai juodai geltonos? Geltonai baltai juodos?) ir priminė povandeninį bičių spiečių. Tokios plauko ir mano pilve, kartais šukuoja pelekais skardžius, kai prisimenu namus.

Dabar čia gyvena tik kelios šeimos, išgirdau iš valtininko. Man išlipus ant kranto motorinė valtis apsisuko ir nuskubėjo atgal, varpydama bangas ir piešdama paskui save jūrų gyvatę.

Staiga mintis nutraukia nepadorūs garsai. Prisėlinu arčiau, o ten... Salos gyventojas, gyvuliškai užgulęs moterį, mosuoja šikna. Storas kaip dramblys, sveria mažiausiai pusantro centnerio ir šnopuoja ne menkiau už pažadintą iš miego ugnikalnį. Priartinu vaizdą, – nugara it šlapias molis, – ir nuspaudžiu įrašymo mygtuką. Į vyrišką kūną nekirptais purvinais nagais įsikibusi moters ranka. Mase partnerė nė kiek nenusileidžia ir tai yra vienintelis dalykas, kuris gelbėja ją nuo sutrupintų kaulų. Patinas atsilošia tarsi rąžydamasis, tačiau dar smarkiau įsikimba į medžių kamienus primenančias šlaunis. Čionykštės kūnas konvulsiškai tamposi. Pilvas žemėtas, nutrintas iki raudonumo, iš lašinių susidarę keletas ratilų. Krūtys panašesnės į supuvusius kokosus, prie kurių prilipę plaukai atrodo neatskiriama dalis. 

Įsivaizduoju šią moterį gimdančią. Ryžtingai kaip skalbiant drabužius ir be nuskausminamųjų. Įsikandusią į dantis kanapių suktinį. Jei reikės, perbrėš smiliumi skersai pilvą ir sakys daktarui pjauk. 1968 metų gegužės septintą dieną kažkurioje Vilniaus ligoninėje motina ruošėsi paleisti mane į šį pasaulį. Ėjo dvidešimt antra valanda ir gydytojas suprato, kad reikės Cezario pjūvio. Kaip man vėliau buvo pareikšta, spyriojausi jau nuo pat pradžių, tad nenuostabu, kad užaugau toks stuobrys. Esu matęs tą ilgą randą ant pilvo. Siūlė per pusę Žemės gaublio, nuo Lietuvos iki Indonezijos.

Vis dar filmuoju besiporuojančius vietinius kaip „Animal Planet“ kanalui. Jie abu – begemotai, o aš slepiuosi krūmuose ir pasakoju žiūrovams laukinio sekso ypatumus. Norėčiau netikėtai iššokti kaip koks Styvas Irvinas ir įsikišti, bet tai būtų tolygu pražūčiai. Ant vyro nugaros tekšteli papūgos išmatų, kurios slysta žemyn, tačiau salos gyventojas nekreipdamas nė menkiausio dėmesio toliau monotoniškai juda. Pradedu žiaugčioti.

Kaži ką dabar veikia mano Beta? Tikriausiai pėdina iš parduotuvės su sunkiu, maisto prigrūstu maišu. Arba veja siūlus aplink riestainio formos popieriaus karpinį, iki kol užaks skylė, paskui perrėžia siūlus. Ji mėgsta rankdarbius. Ko gero, pirmąkart nuo išvykimo pasiilgstu žmonos. Po velnių, tau vidutinio amžiaus krizė, rėkė ji apsiverkusi. Ar Viltė turi vaikiną? Tikriausiai. Ar jis gerai su ja elgiasi? Lietuvoje nebuvau jau pusantrų metų ir, po teisybei, nė nenutuokiu, kas vyksta šeimoje. Norėčiau ir aš dabar užgulti Betą kaip anas vyras. Tik užgulti švelniai, nes mano moteris porcelianinė. Vos vos rankomis prilaikyti laibą kūną lyg ąselę ir įsisiurbti į šilkines lūpas.

Tuo tarpu patinas kratosi kaip tramdomas krokodilas. Žemė pradeda drebėti ir žvilgsnis nukrypsta į vulkaną, iš kurio pamažu jau kyla pilkšvi dūmai. Dar koks pusvalandis ir prasidės. Staiga kūną užvaldo baimė. Baimė daugiau niekada nebepamatyti savųjų moterų. Kiek įkabindamas pasileidžiu bėgti į krantą ir tik pasiekęs tikslą suprantu, kad motorinė valtis nebegrįš. Parpuolu ant kelių, į kuriuos susmenga daugybė aštrių akmenukų. Dar pusvalandis ir aš sustabarėsiu kaip kokia senovinė skulptūra, visas peleninis ir atšalęs. 

Kažkas mane sugriebia už rankos. Žvilgteliu – ogi tas pats čionykštis, kurį tik ką stebėjau kergiantis. Matėm kaip filmavai, sako, dabar norim pažiūrėti. Dramblio moteris šmirinėja netoliese. Cypsėdamas tekšteliu aparatą ant milžiniško delno – riešą velniškai skauda. Paleidžia, todėl greit išsitraukiu iš kišenės mobilųjį telefoną ir bandau rinkti pagalbos numerį. Neveikia. Čia nėra ryšio, sukriokia vietinis, dėbsodamas į mažą kameros ekraną. Pastebiu išsprūstančią pasitenkinimo šypsenėlę, kuri nuliuoksi prakaituotu veidu.

Visiškas idiotas, pagalvoju, visi tuoj žūsim, o jis čia autopornografiją žiūri. Blaškausi aplink kaip musė, tai šen, tai ten, kol patenku į nevilties stiklainį. Vėl sukniumbu, tik šįkart jau ir veidu į kaitrią žemę. Įtraukęs dulkių į plaučius užsikosėju. Prakeiktas žvejys, nesugebantis darbo atlikti iki galo. Dabar tikriausiai laka naminę su draugeliais. Prakeikti ugnikalniai, kurie išsiveržia gegužės-birželio mėnesiais, kuomet taip gražu aplink. Prakeitas Robinzonas Kruzas. Nežinau kodėl.

Tuo tarpu vietinis prieina, spirteli į šoną. Turim valtį, sako, einam, padėsi paruošti. Ir numeta palei nosį kamerą, kuri dėbso į mane žuviška akimi.
2010-11-25 15:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-05 00:35
Dvasių Vedlė
Neblogai, man patiko :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-23 01:22
amžinas mokinys
na ir vaizdelis ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-03 21:55
Holusas
Uj
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-01 18:14
begemotas_
nuo pat pradžių, įskaitant ir prisiminimus apie motiną ir žmoną ėjo labai sklandžiai, o paskutinės trys pastraipos išsimušė iš vėžių, tarsi prabėgom susukta pabaiga ir dar pritrūko konflikto, kas atsitiko lyriniam subjektui ir kodėl 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-27 22:37
Svoloč
Neblogas epizodas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-27 15:44
drugelis7
Gana įtaigus kūrinys.Man patiko;).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-27 13:42
pilkė_
aha, nagi tikrai tas subjektas toksai... chm... lyrinis :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-25 16:47
augaviskas
gana įtikinantis, jausmingas tas lyrinis subjektas, tik labai jau nervingas ir be pusiausvyros, šiuolaikiško – vos ne paaugliško mentaliteto :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą