Rišam vainiką Advento žalią
Pirštais paliečiam šieno smilgelę.
Viską surišę – meilės įdėsim,
Švenčių namuose džiaugsmą lydėsim.
Net ir tamsiausią namo kertelę
Nušviečia žvakių šviesa.
Gėriui, kaip broliui nušluokime kelią,
Nors tamsumoje beldės vėsa.
Ranką paduokim artimui savo,
Akys džiaugsmingai spindės.
Veidas šviesus – susitaikymą gavo
Nešame dovanas savo širdies.