Klaida

Tau sekasi, Abraomai.
Padykęs senis esi, tačiau
ir sėkmė išdykaut linkusi.
Apie tavo vaikus gal
nekalbėtume, betgi tave sėkmė lydi.
Juk ne kožnam pabažnam Viešpatį
išvysti lemta, žodeliu kitu persimesti,
ar ne, Abraomai?
Ir dar kokiu žodeliu – nelyg aukso gyslą
Klondaike kuolu tau Viešpats sklypelį
Kanaane prismeigė,
rinko išrinko ir perrinko,
tuo pačiu tave ir padermę tavo.
Visas žuvis nuo Nilo lig Eufrato
tau į tinklus suginė.

O bet kad tu ir išdykęs, Abraomai.
Pažadėjai mainais tautą Viešpačiui tinkluosna
sugint, rinktą ir išrinktą, maža ką dar negimusią.
Na, negimusią ir pagimdyt galima, ar ne, Abraomai?
Nežinau, nebandžiau to 99-rių būdamas,
tačiau neginčysiu; sėkmės juk nužginsi.
O dar tos Hegeros klubai, po tunika netelpantys...
Sara anei protezais klaptelt nespėjo, kaip Išmaelis
iš vystyklų iššoko, oi padykęs esi, Abraomai!

O Hegera ką, maža kad hieroglifais rašto mokyta -
kaip mat Viešpaties pažadus Išmaeliui pritaikė,
su visom būsimom pažadėtom oazėm ir kupranugariais
beigi nafta, kurios tuomet dar nelabai ir reikėjo,
vystyklai kur kas žemiškesniais iš... (... tekliais, ar ką)
atsidavė. Na, Hegera kaip Hegera, žinia, turtuolai irgi verkia,
o jau arabams kad laimės buvo! Maža, kad žydo pradėti;
maža kad padykusio; ale jau kaip ir išrinkti beveik...

Padykęs esi, Abraomai, betgi ir Sara su charakteriu, su.
Ims ir užleis sklypelį Pažadėtąjį, mat. Nežinau,
kaip ji ten tais protezais sumanipuliavo, kaip
savuose 90-yje paslėptų resursų beatrado, betgi
Izaoką įkandin Išmaelio į pasaulį paleidot,
šelmi tu, Abraomai. Ir vystyklai Izaoko panašiai
iš... (... tekliais, ar ką)  atsidavė.

Tik kad jau toks padykęs esi, Abraomai,
tai nūdien su metrikais vis painiava.
Pagal tėvą ar motiną pirmagimį rašyt?
Keblu apsispręsti – anei Klondaikas,
anei Kanaanas ne begaliniai juk.

Ką manai, Abraomai?