tamsieji mūsų ryšiai

erdvės matai daugiau tyloj
tu leidi jai dar augt
skaidriau tarp plunksnų

mažiausio siekia žvilgsnis
priklauso tau viršus
tavu balsu grėsmė pakyla

ir nesidalini – dar pildai
tolumas kažkuo
beveik juodu
kaip debesis
tamsiu krepšiu pakibęs

o nežinia mirties ramina
juodų gaurų būtybę
slenkančią
kiek netikėto dydžio
neišverčiamais judesiais

užgulusią akies kamputį
magija plėšria

įteigiančią
jau Mums instinktą

vaikus auginti
šildant vienas kitą