Aklas muzikantas

Paskutiniam akordui nuplovus delną -
Gimiau,
Iš Dievo ir basos žolės.
Keičiau save kaip muzikantas keičia stygą,
Po to miriau, nes norėjau baltų gėlių
Ir antkapio marmurinio.
Neprašykit pakartot dar syk,
Nes aš kaip ir jūs stoviu eilėje,
Maldauju, išjunkit tą prakeiktą radijo imtuvą,
Diktatoriui paminklą žodžiais pastatysiu.
Aš gitara, drąsi ir visad pasiruošus groti,
Maža mergaitė su rožiniu kaspinu ir lietsargiu šalia.
Kardas kertantis antradieniais per pirštus jau nebe aš,
Tai tik drumzlių paveikslas ežere.