Kraujo gyvastis

Eini per žemę,
brendi per sniegą,
dar saulė tyli,
dar saulė miega.

Žaliuoja pušys,
beržai nuplikę,
kažko jie liūdi,
kažką palikę.

Upelio gelmės
vanduo čiurlena,
apgaubęs šaltis
dantim kalena.

Dangaus pašvaistė
paskelbia rytą-
pasaulio grožį
dar nematytą.

Paglostęs žiedą,
ar žalią veją...
danguje gieda
paukščių šalelė.

Pėmęs rankon
tą saulės šviesą-
apgaubtą bangom
veržies į tiesą.