Vienos nakties mintys.

Dabar aš kitokia, matai?
Esu pasitikinti savimi, siekianti užsibrėžtų tikslų, mokanti į save pažvelgti iš šalies. Pagaliau žinau, ko noriu gyvenime. Noriu būti nepaprastas žmogus, kuris gyvena tamsiame namo kamputyje, niurzga tą pačią melodiją, tuos pačius žodžius.
Aš noriu būti išskirtinė, tačiau ne prieš kitus, o prieš save. Noriu sau įrodyti, kad moku būti kitokia. Noriu įsitikinti, kad nebeesu ta naivi mergytė, kuri tikėjo kiekvieno pasakytais žodžiais, kiekvieno plačiai iššiepta šypsena. Kuri ne visuomet atskleidė tyrus jausmus ir geraširdžius ketinimus. Dažnai pasitaikė, kad toje šypsenoje buvo užslėpta dalis apsimesto draugiškumo, dalis blogų minčių. Tačiau to neįžvelgiau, buvau tokia kaip daugelis. Bet aš pasikeičiau, sugebėjau, tai padaryti. Pagaliau pamačiau gyvenimą kitokį. Supratau, kad ne visi yra draugai, ne visi man nori gero. Yra tokių, kuriuos laikiau geriausiais draugais, tačiau laikas įrodė, kad tai buvo gilūs apsimetėliai, mokantys viską pakreipti savo naudai. Nors laikas praleistas su jais buvo nuostabus... O dabar, praeidami pro šalį neištaria nei menkiausio - labas. Ar tai buvo draugai? Ogi... NE.
Taigi aš žinau, kad mano gyveniams turi eiti tokia linkme, kad atsisukus pažvelgti atgal, aš nepamatyčiau skaudžių įvykių, skaudžių tiesų. Ir aš žinau, kad aš galiu tokia būti, tokia, kuri bus laiminga. Aš žinau, aš tai galiu.