Rytas

Kai rudeninis vėjas kauks už lango,
O naujas rytas belsis į duris,
Pamiršk tamsios nakties baisias žabangas-
Priimk lemties paženklintas mintis.

Nustok klajojęs po bekraštę tylą,
Atvėręs sielą tūkstančiams žvaigždžių...
Priimk Palaimą tą nebylią,
Iš atsidavusių delnų.