Užmerktos akys, delnai tušti,
Vis amžini ieškojimai,
Bet ką tu suradai,
Vis dar suvokti negali.
Iliuzijos lig šiolei tave supa,
Tik jomis dar tu įkvėpt gali,
Jomis jauties nuo žemės pakylėtas,
Jos tau gyvenimo lašai margi
Ir tu, lyg elgeta kely,
Klūpai prieš gyvenimą, vilties prašai,
Atšalusius delnus tiesi toli, toli,
Bet ar jie neliks tušti tu nežinai
Esi gyvenimo tu kalinys, auka ir pataikūnas,
Priklausomas, bedievis, egoistas tu
Tu išmaldos prašydamas savęs išsižadi
Kartu, tampi auka iliuzijų slaptų.......