Kada egzaminams visi tik ruošias,
Kada mokslai visiems pakaušy,
Kada šventėms dauguma jau puošias,
Sunkiai laimės randu aš šiam pasauly.
Nežinau, kodėl žiūriu aš į pasaulį
Pro kančios prizmę plačiausią.
Nežinau, kodėl vienas aš liūdžiu,
Kodėl tiek laimės aš neįžiūriu.
Kai turėčiau būti toks laimingas,
Jaustis pasauly šiam galingas,
Kodėl liūdėti aš turiu?
Kodėl džiaugtis negaliu?
Nenoriu aš daugiau kentėti,
Norėčiau visad tik mylėti.
Nesi tu niekuo čia kalta,
Likutį laimės,
suteiki man ją.