Rašyk
Eilės (73330)
Fantastika (2193)
Esė (1496)
Proza (10361)
Vaikams (2517)
Slam (49)
English (1112)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Per žiemą dar ne kartą Morta skalbė pas pienininką Stanislovą. Jis ir šiaip ne kartą pasikviesdavo ją aptvarkyti namus arba pagaminti kokius nors mandresnius pietus. Stanislovas klausdavo Mortos patarimo, kaip išsikepti skanų pyragą ar kokį kepsnį. Ji niekada neatsisako, o šis visada dosniai atsilygina. Mortai malonu žmogui padėti. Sviesto, grietinės, pieno pas jį niekada netrūksta, o iš gerų produktų visada galima pagaminti kokį nors skanėstą.
Ką jau ką, o kepti ir virti Morta moka. Amžiną atilsį vyras buvo išrankus ir ji, norėdama jam įtikti, gamindavo ne kasdienišką valgį. Sąsiuvinį su įvairiais kepimo ir virimo receptais ji turi ir čia atsivežus.
Dažnai susitikdami Morta ir Stanislovas draugiškai bendrauja, pasišneka, pasipasakoja vienas kitam apie savo bėdas, ligas, gyvenimą, jaunystės metus, meiles, gerus bei sunkius pergyvenimus, ką mano veikti, kaip gyventi toliau... Pasirodo, Stanislovo žmona irgi buvo mokytoja. Mirė nuo džiovos būdama dar visai jauna. Per tiek metų jis priprato gyventi vienas, tačiau tuo nesdžiaugia.
- Negerai vienam, ką ir bekalbėti, ypač dabar, kai atėjo vyresnis amžius, - guodžiasi Stanislovas Mortai, - dukrai rūpestis ir našta. Vis atbėga, nepamiršta, teiraujasi apie sveikatą... Bet neprilakstys kiekvieną kartą. Gyvena ne taip arti, kitame miestelio gale, o man, kas be ko, pasitaiko ir susirgti, ar šiaip kokių nutikimų atsitinka.
- Žinoma, - pritaria Morta.
- Pernai žiemą susirgau, skaudėjo galvą, gerklę, laužė kaulus, temperatūra aukščiausia... Ir atsitik man taip, kad baigėsi žibalas. Miltelių nuo karščio turiu, reikėtų išsivirt kokios arbatos vaistams nugerti - neturiu kaip žiburio užsidegti. Vargau kelias dienas tamsoje žvake pasišviesdamas. Naktį šiaip taip prastumiu, ryte apgraibomis apsirengiu šį tą šilčiau - ir į darbą. Rytais lyg geriau, manau praeis. Gerai kad per savaitę praėjo, bet kitą kartą gali ir nepraeiti. Ras negyvą, nusigalavusį kaip kokį valkataujantį šunį.
- A jau tikrai? - stebisi Morta. - Mietelyje yra daktaras, kaimynystėje vaistininkas. Yra prie ko šauktis pagalbos. Jeigu jau galit nueit į darbą, tai galima buvo ir į krautuvę žibalo nueit ir daktarą pasiekt. Paprašytum pieninėj žmonių, duotų žinią dukrai.
- Po darbo jau nebėra jėgų, norisi kad tik greičiau į namus ir į lovą. Pas daktarą reikia kuom nors švariau apsirengti, o nelabai turiu. Miltelių nuo temperatūros yra, kam tada vaistininkas? Dukrai nenoriu nieko sakyt, kad neišgąsdinčiau. Vis galvoju, gal rytoj bus geriau.
- Man kitaip... Turiu suaugusią dukterį, kartu gyvenam, yra kas slaugo. Jei aš susergu, ji mane, kai dukra - aš ją. Taigi paslaugom viena kitą. Šiemet pakol kas sekėsi, nesirgom nė viena. Kad tik greičiau sulaukti pavasario. Kai oras šiltesnis, mažiau puola ligos.
- Nesirgau ir aš šiemet, dėkui Dievui, ber jei dabar kas atsitiktų, šauksiuos tamstos pagalbos, - pajuokavo Stanislovas. - Visur padedat, gal ir ligoj neatsisakytumėt?
- Aš ir pati stebėsiu, dažniau pasižvalgysiu į jūsų langus. Jei tik pamatysiu, kad tamsu, eisiu pažiūrėt, ar vėl nepritrūkot žibalo? - juokėsi Morta.
- Ak, ko tik čia nebuvo per tuos metus... - atsiduso Stanislovas. - Pažinčių, piršlybų... Ir duktė sako net su piktumu „ko, tėte nesiženiji? Turėtum šeimininkę namuose, būtum ne vienas ir man būtų ramiau“, bet aš kaip tas čigonas su kiauru stogu. Kaip dabar dengsi, kai lyją? O kai giedra, nelyja - ir taip gerai. Kai susergu, prasikankinu kelias dienas, tada galvoju, reikia turbūt vesti. Kai pasveikstu - kam ženytis, kad ir taip gerai, - juokėsi Stanislovas.
- Turbūt nepasitaikė tokia, kuri grybštelėtų už širdies? Jei tik būtų kuri patikusi, nieko nebūtumėte žiūrėjęs, - beveik atspėjo Morta.
- Būtų labai gerai tokia mada, kad galėtum prieš vedybas parsivest nuotaką į namus kokiam mėnesiui ar ilgiau, - svarstė Stanislovas, - pasižiūrėtum, kaip darbuojasi, tvarkosi, pamatytum, kas per žmogus... O dabar kaip katę maiše. Baisu apsigauti, - visai rimtai samprotavo pienininkas.
- Per mėnesį, kitą - nieko nepamatysit. Kad žmogų pažinti, reikia nemažai laiko, - nesutiko Morta.
- Netiesa, - paprieštaravo Stanislovas, - mes kiek čia pažįstami, o aš jau kiaurai jus permačiau.
- Štai kaip? - nustebo ir susidomėjo Morta, - įdomu sužinoti, kokia gi aš jums pasirodžiau?
- Linksma, graži, darbšti, tvarkinga, geros kalbos, moka kepti, virti, skalbti. Žodžiu - ideali šeimininkė kiekvieniems namams. Tokios ir aš norėčiau. Tokios nors ir šiandien nebijočiau vesti.
Klausydamasi Morta nelabai suprato, kur suka ponas Stanislovas.
- Ačiū, - ji nusijuokė, - įvertinta neblogai. Bet jei pasitaikytų kaip tik tokia, bet su dviem vaikais? Tokios turbūt nenorėtumėt?
- Geriau būtų be vaikų, bet jeigu jau būtų, tai nieko nepadarysi.
- Pagal jus panašu, kad turiu šansų gauti tokį šaunų vyrą kaip jūs? - toliau juokėsi Morta.
- Jei tik panorėtumėt, galėtumėt ir dar geresnį... Jūs to verta.
- Na, ką gi, lauksiu man skirtojo... Anksti dar apie tai galvoti, reikia palaukt dar kokį trejetą metelių, paaugint vaikus. Gal per tą laiką išleisiu dukterį už vyro ir liks tik vienas. Būsiu patrauklesnė nuotaka su vienu vaiku, - šitaip užbaigė tokią neaiškią kalbą Morta.
2010-11-18 11:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-18 12:28
_idiotas
Viltingai. Mieli personažai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą