Rašyk
Eilės (73324)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10351)
Vaikams (2514)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Patarnaujantis Patarnaujantis

Citrininis gyvenimas

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Į nedidelį kvadrato formos kambarį veržiasi vakaro ūkanos. Atitrauktos užuolaidos bando surinkti paskutinius dienos trupinius. Negrabiai užkliudęs jas ranka prisimenu klostuotą Almos sijoną. Šviesos nedegu, nes savininkė ir taip spaudžia grąžinti skolą už praėjusius mėnesius. Patamsy prieinu prie knygų lentynos ir stoviu priešais ją. Žinau, kad lentynų kraštai nulaupyti, bet nematau. Aiškiau galima įžiūrėti vos vieną kitą knygą balta medžiagine nugarėle, kurios stovi sukrypusios ir atrodo lyg jas laikytų voratinkliai ir dulkių rėmai. Įskaityti pavadinimų nepajėgiu, raidės susilieja į vorų knibždėlyną. Prisimenu, kad esu trumparegis, o akinius kažkur pamečiau praėjusią naktį. Alma irgi buvo trumparegė.

Nušlepsiu į virtuvę ir uždegu dujinę viryklę. Tegu patalpa bent truputį įšyla. Neaišku, kada radiatoriai taps šilti, o viduje stingdančiai šalta. Grįžtu į kambarį, vėl prie lentynos. Ištraukiu atsitiktinę knygą, nors puikiai žinau jos pavadinimą. Vėl į virtuvę. Ant stalo mediniame dubenyje sudėti pomidorai panašūs į supuvusius. Pristumiu oda aptrauktą taburetę prie viryklės, kad melsva liepsnelė bent truputį apšviestų puslapius, ir atsiverčiu. Iš knygos iškrenta saldainio popierėlis. Staigiai pakyla į orą, po to palengva plevena ant šaltų grindų. Pakeliu popierėlį nuo žemės.

Saldainio.
                  Čiulpiamo.
                                        Citrininio. 

Prikišu radinį prie nosies ir stipriai pašniaukiu. Puikiai pažįstamo kvapo likučiai skverbiasi per mano trachėją, bronchus, alveoles, kol galiausiai pasklinda po visą kūną.

Alma stovėjo įrėminta durų staklos ir pilkos laiptinės fone atrodė dar gražesnė. Mergina gaudė orą trumpais kvėptelėjimais, priverčiančiais mano nugarą nueiti pagaugais. Pagalvojau, kad tai gražiausias moters paveikslas kokį tik esu matęs. Jos kaip smala juodi garbanoti plaukai gulė ant baltos palaidinės ir priminė vijoklius ant mano daugiabučio sienos. Nepagailėjo blakstienų tušo. Vilkėjo raudoną džinsinį sijoną ir mūvėjo tokios pat spalvos basutes. Pastebėjau, kad vienos iš jų sagtis sulūžusi, o dirželis sutvirtintas sąvaržėle. Buvo vidurvasaris.

Alma įėjo vidun. Jaudinosi. Atnešiau bombonkių, sakė, citrininių, nežinojau, kokias mėgsti. Po to kaip voverė liuoktelėjo į mano miegamąjį ir apsižvalgė. Raštuoti tapetai, tokie, kaip ir pas visus, ant jų prikabinėta daug nuotraukų. Tenai aš ilgais plaukais su draugeliais. Atrodo kaip liūto karčiai, sakė Alma. Nuotraukose iš armijos – trumpi plaukai, vandeningos jūreivių šypsenos. Ant sienos keletas nuogų moterų plakatų. Begėdiškai apnuogintos krūtys priminė pernokusius moliūgus. Alma apsimetė, kad jų nepastebi. Pirštais susižvejojau maišelyje vieną saldainį, išsilupau. Miegamojo kampe – suklypusi kušetė, ant rašomojo stalo – „Primos“ pakelis, trilitrinis stiklainis, prigrūstas alaus kamštelių.

Balandėliai tuoj baigs troškintis, sakiau Almai kriaukšėdamas. Persikėlėm į mažytę virtuvę, prikrautą visokiausių rakandų. Nebuvo vietos, tad atsidūrėm arti vienas kito. Suspaudžiau ją glėbyje. Bet ji išsprūdo ir atsisėdusi prie stalo žiūrėjo, kaip šeimininkauju. Po keleto minučių Alma jau nurenginėjo balandėlius ir prisikimšusi pilną burną kartojo, kaip skanu. Minkšti kopūstų lapai tepėsi raudonais lūpų dažais.

Meilė buvo labai ryški, nupirkau bombonkių biški, pompastiškai spiegė už lango kažkokia mergiūkštė. Mudu su Alma juokėmės. Man daugiau nieko nereikėjo.

Po to ilgai nesimatėm. Paskutinįkart mačiau ją vieną ankstų bobų vasaros rytą. Stovėjo eilėje prie pieno mašinos su tuščiu buteliu rankose. Buvo bespalvė kaip mielas animacinis personažas, bet jos dailiems bruožams spalvų nė nereikėjo. Priėjau. Apibrizgę marškiniai bangavo vėjui pučiant. Nuo tavęs atsiduoda alkoholiu, papriekaištavo ji. Aš myliu tave, pasakiau. Mane su gyvenimu siejo tik laiba porcelianinė tos merginos ranka. Aš išvažiuoju, pareiškė, į užsienį. Postmodernizmas. Poezija. Geresnės galimybės. Almos butelį pripildė putojantis pienas. Kažkodėl įsivaizdavau, kaip po keleto minučių dangelis iš folijos prasidaro ir pienas išbėga, sunkdamasis į medžiaginio maišo siūles.

Nepaisant iš dujinės sklindančios mėlynos šilumos, aš drebu, todėl susizgribęs užtrenkiu orlaidę. Dar kartą smarkiai pauodžiu citrininio saldainio popieriuką. Jis be jokio vargo kabėtų panosėje ir neprilaikomas. Šitaip man kvepėjo Alma. Įdedu popieriuką atgal į knygą, užverčiu ir nuėjęs į kambarį padedu atgal į lentyną. Pastaruoju metu niekaip negaliu perskaityti nė vienos knygos iki galo. Aplink jau visiškai tamsu, o gatvių žibintai nepasiekia atokaus namo. Spūdinu į gretimą kambarį. Žmona jau miega nenusirengusi, ant jos išsipūtusio pilvo stogeliu guli apversta knyga. Tyliai įsirangau šalia.

Tą naktį sapnavau, kad einu citrinmedžių alėja. Buvo tamsu, o sunokusios citrinos švietė kaip mažos saulės, kaip švyturiai, klaidinantys jūrininkus. Prisiliečiau prie vienos iš jų ir nusideginau ranką. Susvirduliavęs įvirtau į medžių glėbį ir persidrėskiau kelnes palei kirkšnį. Staiga iš kažkur išlindo nykštukas. O iš kur daugiau atsiranda citrininiai saldainiai, jei ne iš čia, išrėžė man į akis.
Tą naktį sapnavau ir dar nežinojau, kad kitą dieną, 1990 metų lapkričio 16-ąją, man gims dukra, kurią norėsiu pavadinti Alma.

2010-11-18 01:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-27 09:47
India Spindesienė
Aš pritariu Si bilei...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-23 14:21
Svoloč
Mano galva gal kiek pernelyg idealizuotas, bet praeitis visada atrodo gražesnė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-21 20:05
Varna Juodoji
kažkada valgiau tokius saldainius. geltonais poperėliais. kažkada vadindavau juos citrinukais, tip, poperėliai kvepia.
man regis prozą rašyti daug sunkiau nei poeziją-ia kaip su meiluže ir žmona, su viena smagu, bet abu žino, kad tai laikina, su kita sudėtinga - ji reikalauja nuoseklumo, pagarbos, atidos ir ištikimybės, bet užtat kaip iuž tai atlygina..
Šaunu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-20 23:34
Si bilė Sibire
džiugu, kad susidorojama su laiko pertrūkiais. analepsės, prolepsės. viskas gerai.

pastraipų/epizodų pabaigose įmetama reikšmingų detalių, tai veda už nosies. tinkamai.

bet nepaisant to, kad parašyta techniškai, gerai, man nuobodoka. išeitys dvi - sarkazmas/ironija, tuo paremtos pasaulio projekcijos, intelektualinis žaismas arba iki ribų intensyvus stilius, perteikiantis emocines/psichologines gelmes.
Įvertinkite komentarą:
Geras (6) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-20 23:11
sprite
Geras kūrinys.Patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-20 13:39
švo
Daug vaizdinių. Tačiau jie monotoniški

O gal to ir reikėjo.Geltonoms citrinoms. Kaip sulčių tekėjimas. Ar bonbonkės čiulpimas - lėtas, vienskonis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-20 12:03
e417
Blynas, pavydžiu aš tau tavo rašymo stiliaus, nors labai nekilnu taip sakyti rašančiam kolegai :) :(

Kūrinys mane pagavo. Ne paslaptis (pabraukčiau jei galėčiau), kad mane veža labai romantika, visokie romantiniai filmai, turbūt esu vienas iš vyr. lyties atstovų, kur pasižiūri ne vien "bajevikus" ar tai, kas ant bangos dabar (psichologiniai, "šyzovi" ar tie, kur "netiketos" pabaigos :)), bet ir tuos, kur moteris ir vyras atranda vienas kitą. Visi tie filmai (romantiniai ir iš Holivudo) sukurti pagal tą patį kurpalių, tik tiek, kad dažniausiai skiriasi aplinkybės. veikėjų vardai ir miestai, kur viskas vyksta, begėdiškai kartojasi. Ir būtinai kai filmas pasiekia kulminaciją - veikėjai kažkodėl susipyksta, nesimato, o pabaigoje arba susitaiko ir bučiuojasi/mylisi arba išsiskiria visam laikui. Bet visa tai yra nekuklus diskursas su savotišku pamatu tam, ką aš žadu pasakyti apie šį Patarnaujančio tekstuką, kurį dar prieš vidurdienį spėjau perskaityti.

Man labai patika, kad kūrinyje karts nuo karto pavartojami žodžiai, kurie šiaip literatūrinėje kalboje privengiami. O autorius maištauja. Tyčia demonstruoja savo meistriškumą ir sąmoningai įdeda tokių žodelių kaip "biški", "pašniaukiu" ir pan. Šelmis :)

To vardo - Alma - ir pačios moters aš kažkaip nesusiejau. Ir apskritai man veikėjai pasirodė kaip vieno iš tų filmų. Tai - šablonai. Tos nuotraukos, tie ilgi plaukai (myliu Beatles, bet tai ne daugiau), kareiviai... Išvis tie kareiviai truputį man prėska, nes šian kažkaip skaičiau komentarą vieną užsienio filmų duombazėje imdb.com, kuriame 24 metų moteris skundėsi, jog žiūrėjo filmą apie žiurkes ir labai išsigando. "Of unknown origin" jis vadinasi, berods, jei kam įdomu ir jei kas archyvuosit vėliau tai, ką dabar rašau. Ir moteriškė dar pridėjo, kad jei vyras, tikras save gerbiantis vyras, žiūrėdamas minėtą filmą neišsigąs nė karto - gali drąsiai eiti į "navy seals". O kūrinyje va štai irgi - kareivis buvo. Man kažkaip susitapatino ir neskanu paliko... Tipo amerikietieška, mentalitetai tam tikrose taškuose liečiasi. Bet aš supratau, kad autorius sąmoningai tai darė. Ir tie plakatai, ir krūtys, ir viskas - tyčiniai šablonai. Tik tiek, kad kartais pavargsti nuo jų.

Žodžiu. Veikėjai manęs tikrai neįtikino, jie "nefaini", bet kas tikrai pagauna tai rašymo stilius (NORIU tokio :( :)) ir pati situacija. Santykis. Distancija. Labai labai patiko. Na bet nerašysiu litanijos apie tai, koks nuostabus yra autorius dėl to, ką ir kaip parašė... Kam to. Pavargsit skaityt, mielieji. Geriau paporinsiu tik šį bei tą dėl pabaigos.

Pabaiga NEPATIKO. Na kam ta žmona lovoje? Ir dar užmigo pliku pilvu, pridengtu atversta knyga. Neskaniai. Bent man. Aš kartais mėgstu teatre kai padaro ką nors per smarkiai, pavyzdžiui aktorius laiko tikrą ledo gabalą rankose, rankos šąla, jam nereikia vaidinti - JAM TIKRAI ŠALTA. Taip ir čia. Mums to nereikia žinoti, kad ten žmona guli kambaryje, kad ją kur šunys, ir taip aišku, kad gulės kur nors žmona. Arba meilužė. Meilužė gal geriau būtų... O gal ir ne. Na bet čia tik mano pozicija, bala jos nematė...

O šiaip gerbiu ir myliu už tai. Už šė tekstą. Autorius ima tai, ką turi geriausio ir maišo su naujomis formomis. Ir, turiu pripažinti, tą daro meistriškai. Bijau ir pagalvoti, ką skaitysiu tavo profilyje dar po kelių metų... Šviesi ateitis visiems mums! Ir tikiuosi nepasmerksi manęs, jei pasakysiu banalų ir lėkštą dalyką - norėčiau kada pamatyti tavo knygą parduotuvėje ar knygyne :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-19 22:04
Dvasių Vedlė
Pradžioje sakiniai labai kapoti.

Prisimenu, kad esu trumparegis
Visiška nesąmonė. Pamiršti to neįmanoma. Nebent veikėjui su galva negerai.

Na, graži, tvarkinga proza, bet man nepatiko. Pasvaičiojo apie kažkokia meilužę, ir tiek. Man veiksmas patinka. Arba bent jau jausmai su prasme, o dabar gi - nei to, nei to.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-19 16:31
bibliotekininkė
Vaje, kokia romantika... Alma. Niekada nepagalvojau, kad gali skambėti poetiškai, po šio teksto supratau, kad klydau:)) Neskaitau rašykų prozos (tik retais atvejais), tingiu, bet šitas jūsų gabalėlis man labai prie širdies paliko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-19 16:13
Avoir
Teatleisk man, taciau naudojuosi ne savo kompiuteriu, todel nesugraibau nei kur lietuviskos raides, nei kur kiti atributai.

Prisimenu, kad esu trumparegis - skamba siek tiek nelogiskai. uzmirsti ir prisiminti lyg ir nelabai butu imanoma, tad fraze reikalauja kitokios israiskos.

Antroji pastraipa: isyla, silti, salta...Siulyciau vartoti ivairesni zodyna, tuomet tekstas geriau skambes.

tracheja, alveoles, etc. manau, nereiketu sio isvardijimo. Cia jau kaip is medicinos vadovelio, o tu juk rasai literaturos kurini. Mano nuomone, skambetu geriau taip: puikiai pazistamo kvapo likuciai skverbiasi i mane, pamazu pasklisdami po visa kuna. ar panasiai.

staklos - gal staktos? Negirdejau as tokio zodzio.

Kaip smala juodi plaukai primine vijoklius? Nors tavo aprasytoji forma ir siejasi su vijokliais, taciau spalva issaukia nelogiskuma.

Penktoji pastraipa, mano nuomone, nelabai gerai. Nepaslanki, daug nevartotinu, stabariu israisku, ardo viso kurinio literaturiskuma: trilitris, bonbonkes, draugeliai...

apie Biski nebekalbu.

Po antrojo susitikimo su Alma, tekstas vel atgyja. siek tiek gadina sklanduma nereikalingi pastebejimai; lyg iterptukai, todel siulyciau eiti viena linija visu kuriniu, arba nuolatos iterpiant. Tuomet kurinio veida, schema, stiliu vesi viena arba kita kryptimi, o dabar tai atrodo lyg blaskymasis.

Asmeniskai man nepatiko pabaiga. Na, ji tiesiog galbut ne man. nORISI KAZKO RYSKESNIO.

Kalbant apie visa teksta, itin patiko, kaip isvengei gaslumo, kaip ji uzslapstei. Patiko tonas, nuotaika, sasajos, sapnas. Neblogai, taciau pristigo atidos detalems.

Keturi ir sekmes. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-19 11:44
drugelis7
Puikus kūrinys:).Be komentarų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-18 20:17
kitaip
Galvoju, kad to sakinio su data nereikėtų, nes iš kūrinio ir taip dvelkia nuostalgiški senesni laikai ir aitriai kvepia stipri "Primos" taboka :). Arba tai reikėjo išreikšti kaip nors kitaip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-18 19:53
Irna Labokė
Žinai, neblogai. Bet man pasirodė, kad paskutinės pASTRAIPOS NEREIKIA – JI PRAKTIŠKAI IŠBLAŠKO mažytės prisiminimų istorijos nuotaiką. Ir dar nuimčiau priešpaskutinės pastraipos paskutiniuosius  sakinius: Spūdinu į gretimą kambarį. Žmona jau miega nenusirengusi, ant jos išsipūtusio pilvo stogeliu guli apversta knyga. Tyliai įsirangau šalia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-18 19:50
Juodvarnė
5. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-18 09:53
_idiotas
Tegyvuoja literatūra!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-18 09:53
_idiotas
Čia yra naujas Patarnaujančio berniuko apsakymas. Penki, penki
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-18 09:49
Grudge
Gražu:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą