Balta skraiste pasipuošę kalnai
Lietaus lašus skaičiuoja,
Papėdės miestelį mažytį matai,
Ir kaip skėčiai sparčiai kulniuoja...
Šlapias betonas senų pastatų
Magiškai virsta da vinči paveikslais,
Ir varva vanduo nuo medžių šakų,
Neva lapų kepurės pastogę suteiks jiems...
Šoliuodamas vikriai per balų upes,
Pasijusi it magas šito mažo miestelio,
Ieškojai visko, bet tik ne savęs,
Kol galiausiai radai savo tikrą takelį..
Nustoja lietus ir tik gaivi ramybė,
Lydima paukščių dainų, palies tavo esybę -
O rūko skara pasidabinę kalnai
Tau šypsosis, nes - namų duris atradai....