2010 11 14
Po du drugio žemėlapinius sparnelius
Įspraudžiu miegančiai tarp kojų pirštų,
Kad laimingai rastum kalią į sapnų gelmes.
Pabučiuoju į kaktą, kai jautiesi labai
Vieniša. Tau nereikia sakyti – jaučiu,
Kaip iš mėnesienos šaltis įsiropščia
Į tavo prakaitą naktinį. Pabundi tamsoje,
Kai aš miegu. Krūpčiodama nuo
Rožių krūmo barbenimo į stiklą
Skaičiuoji per kiek laiko mano
Delnas nevalingai klaidžiodamas
Aptiks tave, kad paguostų. Prašau
Paslėpk visą pasaulį sau po blakstienom,
Nes ten telpa ne tiktai alėjos,
Ne tik okeanas, bet visi matyti saulėlydžiai
Su visomis rugiuose ištirpusiomis pėdomis.
Po du drugio sparnelius įspraudžiu ir
Tarp rankos pirštų, tai bilietas į tavo
Sapną. Padėt surast ramybę abiejiems.