Ir sniegas už jus gražesnis nebus

Ir sniegas už jus gražesnis nebus
Naktim ant ledo stovi žmogus
iš lėto jis tampa žibinto šviesa,
Bando kažką prisimint ties upe
Sniegas už jus gražesnis nebus.
Štai antakiai spindi į tamsą, - brangus,
eit nereikia, - kuždėdavo man
Sniegas naktų, - nereikia vienam.
Dabar; kai žibintai atrodo ne tie
Gruody, mieloji, ant tilto žiūrek,
Stovi žmogus ar vaiduoklis, vis tiek...
Nereikia klausytis sniego nakties.