Ša

Išeinu į tylą tyloje prasmė
Nes versmė kraujuoja dienoje kaltė
Sutemos  palaidos mintis paikas
Kažkas išvalys gal suteptas dienas

Kai minčių verpetai
Subliūkšta ramume
Nereikia degint sielos
Akių atokaitoje

Tai einu į tylą
Ne ašaros, kur snaigės byra
Nersiu į save
Nebūtinai dienoj, geriausia  naktyje

Pakils dangun, nusklęs nakty
Kur ganosi vėjai audros aky
Minčių chaoso jo glėby
Nei tvarko kas, dėlioja chaoso vidury

Panirus į save, save randi
Nereikia traukti šaknį, pakelti kvadratu
Nėra kam pasakyti –teisus, teisi
Yra nedaug- tik aš ir tu

Per daug mažai prognozės
Ceitnoto baigtyje
Tai jau sakiau ne vieną kart
Kad myliu ją...

O kas toliau?
Kur vekseliai, kur raktai?
Vandens ženklais verandoj
Pasirašyti liko tiktai aktai

Todėl einu į tylą
Kur skausmas siuva bylą
Sąskaitas išrašo
Apmokėt neprašo

Kam jausmai, ką jausti
Kam randai, ką bausti
Sąžinė suvelta
Be kaltės prikalta

`Recycle bin is empty`
Rytoj nauja diena
Vėl daug mažų upelių
Į jūrą neš ir ją

Į upę kur plati
Laivai įstringa jūros
Jei jūra per sekli
Nepadeda nei burės

Tai imsiu švarų lapą
Ne vieną, du, gal tris
Lankstysiu laimės paukštę
Žinau ką aplankys

Prašysiu gražint sielą
Nedaug, tik du gramus
Tada išauš diena
Vėl giedra bus

Sakiau jau, išeinu į tylą
Kur siela prabyla
Kur mintis suvalgo
Užsigerdama  girą

Gal nebūna šitaip
Drasko veidrodį kančia
Nieks nedaro tyčia
Kaip mums gavos čia?

Tad einu į tylą
Ša, užverčiu jau bylą
Pedalus apžergsiu
Prakaitą išspausiu

Išeinu į tylą
Kad pabūt savy
Būsiu dabar medis
Miško apsupty

Ir Tyla man sako
Patarimą-še
Ant kito nelaimės-
Savo laimei ne

Be kaltės aš kaltas
Veidrodį lipdau
Susimaišę šukės
Pusė man ir tau

O sąžinė  vis kalė
Pyko ir maivės
Nebus nieko gero
Ant kito nelaimės



.......................................................
Balanos gadynė
Kažkas uždega diedą
Vyturys pralaimi
Laimi pelėda