Super ginklas: atgimimas (interliudija)

Tuo metu kažkur giliai ūksmingojoje Antarktidoje trumpam sustojo darbas.
- Džeimsai, atidaryk duris!
- Džeimsai, mes tau nieko nedarysim!
- Prašau, atidaryk duris, jau paskambinome tavo žmonai!
- Ar tu gyvas??
- Džeimsai, pasakyk nors ką nors...
Iš anapus sunkių ir metalinių kosminės stoties Alfa-Klan šliuzo durų pasigirdo balsas. Balsas buvo tylus ir neraminantis, ir vos besuprantamas.
- Mama, - tarė balsas. – O Motina, tu niekada manęs nesupratai, nes niekada neklausei savęs, kodėl Tavo Sūnus pasirinko tokį gyvenimą... Nereikia tos ugnies.
  Balso savininko geriausias draugas ir viršininkas Kontradiktas Adjektas Smitas nepasidavė:
- Atidaryk duris, nueisim į apačią, išgersim alaus ir išsišnekėsim, prašau, tik nieko sau nepasidaryk. Jei nori, pakviesime tavo mamą!
- Jūs nieko nesuprantate,- klykavo balsas iš už gūdžių durų,- mano motina iš tikrųjų tiesą sakant yra Tina Turner!! Mano pakvaišęs tėvas profesorius Kšyštofas sukūrė mane iš jos DNR mėginio!!- sriūbavo balsas, kuris priklausė Džeimsui Smitui.

_ _ _

Po valandos. Smitas:
- Ar jau aprimai?- tarė tiesdamas arbatos puodelį, kuri garavo.
- Nnežžinau,- Džeimsui Smitui drebėjo rankos. Po kiek laiko jos drebėjo jau mažiau, balsas išsilygino ir atgavo tvirtumą.
- Reikia kažką daryti,- tarė.
- Imtis veiksmų,- pridūrė.
Nešinas trečiu puodeliu arbatos priėjo Džeimso draugas Adolfas. Jis paklausė:
- Ir visą mūsų dvidešimt trejų metų bendro gyvenimo laiką tu žinojai, jog tavo motina kažkokia Tina Turner ir nieko mums nesakei?
- Taip,- murmuliavo Smitas.
- Iš kur tu tai sužinojai?- pasiteiravo Kontradiktas. Smalsumo genami aplink Smitą susispietė visi jo kolegos. Kartu jie jau dvidešimt trejus metus gyveno Antarktidos gūdumose penki kilometrai po žeme ir dirbo kiekvienas pagal kažkokius nurodymus, kuriuos gaudavo- nė vienas nežinojo iš kur- iš centrinio bazinio kompiuterio. Nė vienas nežinojo, kas sėdi anapus ir siunčia nurodymus.
- Įsibroviau į kapitalinę duomenų saugyklą,- padvejojęs pareiškė Smitas, gurkštelėjęs arbatos. Arbatos gurkšnis buvo per karštas ir jį nuplikė ir jis išvertė puodelį ant Adolfo Smito marškinių. Išsiliejo didžiulis plėmas ir Adolfas nulėkė į metalu dengtą virtuvę, kur stovėjo didžiuliai mobilūs šaldytuvai, neįjungti į jokius elektros lizdus, o pro langus nieko nesimatė, tik iš anapus stiklo buvo užklijuoti plakatai su žydinčiomis pievomis ir medžiais. Įėjęs į virtuvę Adolfas Smitas pasiėmė sugeriantį skystį skudurėlį (mat ten buvo 200 skirtingų skudurėlių, skirtų atlikti skirtingoms funkcijoms) ir nusivalė marškinius per sekundę, mat skudurėlis greitai susiurbė skystį ir neliko nė dėmelės.
  Tada Smitas sugrįžo į kambarį ir išgirdo baigiamuosius Džeimso žodžius:
- ..ir tada savo byloje pamačiau įrašą, liudijantį, kad turiu tėvą ir motiną...
  Adolfo Smito skruostu nusirito viena suvirpėjusi ašara.

_ _ _

Dvyliktą valandą nakties tamsus paslaptingas šešėlis nuslinko trečiojo sektoriaus koridoriaus prieblandoje link grandiozinio archyvų labirinto. Tai slinko Adolfas Smitas. Tokiu metu koridoriais, o ypač trečiojo sektoriaus, kuris buvo už visus labiausiai saugojamas, vaikščioti buvo labai pavojinga. Bet Smitas šiaip ne taip perėjo visus patikrinimo postus ir nusigavo iki kapitalinio duomenų archyvo. Įėjęs į duomenų archyvą jis susirado savo bylą ir kelias minutes virpėjo negalėdamas jos atversti.
    Vaikystėje jis nė nebūtų pagalvojęs, kad galėtų taip padaryti.
    Trumpai sudvejojęs jis atvertė pirmą lapą, kuriame buvo gimimo duomenys:
Tėvas: Kšyštofas.
Motina: Tina Turner.
  Siaubas perkreipė Adolfo Smito veidą ir šiurpi tiesa užgulė jo sąmonę. Jis kelias minutes drebėjo nežinodamas, ką daryti, o tada pagautas nežinomos jėgos puolė naršyti savo draugų bylas vieną po kitos jas naršydamas. Taip jis išsiaiškino, kad tie patys tėvai įrašyti ir jo kolegų bylose, tai yra, Džono Smito, Andrejaus Smito, Artūro Smito, Lauryno Smito, Džeraldo Smito ir visuose kituose ir net jo žmonos Angelės Smit, ir net jo mamos Žozefinos Smit tėvai buvo tie patys. Šiurpus siaubas apėmė Adolfą Smitą ir jis konvulsiškai klausė savęs:
- Kas mes?! Ką mes čia darome?! Kas sėdi anapus centrinio kompiuterio???