Širdies stygos suvirpės, muzika skambės,
O kažkur toli juokas nuaidės.
Sielą švelniai glostys muzikos garsai
Ir šimtai drugelių plevenančių aukštai.
Aplink tik ramuma, harmonija, darna,
Ir noris laiką sustabdyt nors tą akimirką.
O laimė juk visad kažkur šalia,
Tik mes dažnai praeiname pro ją.
Juk žmogui reikia tiek nedaug –
Tiesiog sustoti ir pajaust,
Atverti plačiai širdį ir gyvenimą pamilti.