Septyniasdešimt – skaičius ypatingas!
Sulaukęs šitiek metų jau esi laimingas,
Matydamas vaikus ir anūkėlius,
Sutvarkęs jų gyvenimo pasėlius.
Tai ne koks trisdešimtpenki neaiškus,
Kuomet likimas vis dar siunčia laiškus
Apie kliūtis, išbandymus visokius,
Tarsi įtraukdamas į streso šokius.
Ir nors tą pačią dieną esam gimę
Skirtingai susiklostė mums likime.
Bet Jus už pavyzdį lyg šiol laikiau,
Juk patirties pas Jus - dukart daugiau!
Norėčiau aš Jums, dėde, palinkėti
Tikrai ne parašiutu šokinėti!
O džiaugtis ir gyvenimu gėrėtis,
Juk esate senelis, vyras, tėtis!
Ir nors Jūs esat brolis mano mamai,
Galėčiau tai pareikšti net Obamai:
Donatas ir Svajūnas turi tėtį,
Kurio galėčiau smarkiai pavydėti!
© Snabas 2010