Lengvas vėjas skynė liepų žiedų kvapą. Šilkiniai ir ilgi plaukai, pagauti lengvo Atlanto brizo plaikstėsi dengdami trapią pečių liniją Švelnūs veido bruožai skleidėsi ir koketavo rožės žiedo gracija. Lengvai judėjo tavo klubai ir plaukdama pirštų galiukais tu atsispyrei tvirtų rankų globai.
Žuvėdros klyksmas kvietė kelti bures ir plaukti tolyn į atvirus vandenis, pasiekti slaptinguosius tolius.
Lėtai slenki laiku, laikydamas drobės skydą,
vakaras ir diena tavo draugų vardai.
Širdis- sūriai karti, karališkai kilni ir šalta,
gyvenimais tu žaidi tarsi vaikas degtukais.
Atiduok drąsuoliui savo paslapčių skrynią,
statymai aukšti, leisk sėkmei skirti likimą
Keliu galvą ir neatsigręžiu klupdamas.
Akla karalienė vis stumia mano kūną.
Sentimentai netenka valios pakelti pančius,
šaižiai traškančioms grandinėms girdint,
neatsakytų minčių vežimą stumiant,
geriausia daina - 'Kvailių maršas'.
Baigėsi kančios, ir auksinės Rupijos iš prakeiktų kraštų. Nematys mano širdis deimantinių ugnių, siaučiančių tavo žaliose akyse.