pakabinu paltą
atsisėdu ant kėdės ir nusiaunu batus
nusimaunu vieną kojinę ir laikau ją rankoj
šitaip sėdim su kojine kurį laiką ir spoksom į tinką
atsikeliu ir einu į virtuvę
ten sutinku kaimynę
prie viryklės ji stovi
ji braukia ji braukia ji braukia
per dėželę degtuku
užsidarau rūkymo kambaryje
atidarau langą ir vėl uždarau - ima šalti
rūkau, kad jau atėjau, nors nelabai norisi
staiga puolu prie durų ir rėkiu kaimynei
Ką virsi?
virtuvėje kaimynės nebėra
virtuvėje liko tik irzlus užkaistas puodas
ir galiu rėkti ir rėkti visokias nesąmones kiek tiktai noriu
nors ir apie puškiną kokį bjaurų pokštą
aha,abstrakčių pastebėjimų mėgėjos :)
o daktarės 2010-11-06 18:33 postą galima būtų publikuoti, kaip atskirą kūrinį ir mažų mažiausiai kelti į šio dienraščio pirmą puslapį.
pilka trumpa kojinė ir dideli kambariai - užsirašiau į savo dienoraštį.
taip, manau kad mes truputi trukdom savo lavinomis kukliems taupiems komentatoriais, perskaite sitai jie dar labiau sukukleja ir su taupeja ir isvis nebekomentuoja
is jaudulio suvalgiau suri 1 2 3.
taip taip taip visos poetes bandancios mums isiulyti grynus prasimanymus ir praziopsancios viska ka is tikruju veikia, ka megsta ir ka mato, visos dar neatplaukusios su savo sirdutes formos valtele net iki 20 amziaus, visos rasancios siurksciu maironio virtuves stiliumi, visos kurios nori parodyti gyli, bet is tikro deja deja rodancios tik arbatos puodeli, visos tariamos monmarto gyventojos, pajauskit savo laiptine savo striuke ir savo masina, pagaliau.
Taip, vargses patogiuose rankdarbiuose panirusios abstrakciu pastebejimu megejos. abstrakciu pastebejimu megejos. stai kur suo pakastas, reiks uzsirasyt i savo dokumenta "picerijos bankrotas".
klausykit vargses poetes, kurios mano kad siuolaikiniai jaunuoliai nebebuciuoja damoms ranku arba daro tai per retai, atsiseskit be jaukaus siltu atspalviu pledo, nenaudokit mazu uzrasu knyguciu, nes jos mazina jusu rasta o ne teksto apimti, taip taip taip, mielu gyvenimo smulkmenu rankiotojos ir vienetiniu auksaru devetojos, neuzmirskit siemku.ziurekit zinias.
as truputi isikarsciavau, nezinau kaip man padet, einasi kaip daina.
aha, ir aš tampu netolerantišku kitokiai nuomonei po puikiais daktarės tekstais.
na, jūs man pasakykit, kaip galima čia neįžvelgti poetiškumo? trūksta žodžių.
tarp kitko, norėjau paklausti, kokios spalvos kojinė buvo?
ir dar norėjau paklausti, čia butas ar bendrabutis?
nestinga kojinės ir tinko.
nesustingusios eilės: reliatyvios, energetiškos, spontaniškos, aktualios, pamatine logika paremtos ir panašiai bei pokštiškai.
pirma kart uzsimaniu pakalbeti tema "poetiskmo nestinga"
ateikit aptysusios senes poetes meduzu ir isciu megejos (net geda pavartot sita zodi, bet as inirsus)
as pasisakysiu atsistojus ant jusu purvinu koju staltiesiu.
ne visi gali vadovautis principu "tai ne geda, tai idomu" todel galetu netgi patyleti.kad man butu ramiau.
Gerai morka, man labai patiko tas aistringas monologas (tas su klaustuku.)