Pabėgimas

- Pasiilgau
kumpių, dešrų,
alaus naminio.
Važiavau į gimtnę
ištisą parą -
Afganistane -
atlikęs savo pareigą
gavau atostogų
visą mėnesį.

Atsitokėjom,
ne ąžuolais -
žmogžudžiais išaugom.
Ir mus svaigino
pasaulio kraštas,
išaustas dangus
margiausiais raštais,
ir išrašytas -
liepsnojančiomis raidėmis
iš aukso.

Liūdesys įsikibo
ir į karišką vienatvę,
įsikibo
visas trylika jaučių,
o aš, buvau veršiukas
penktąsis.
Laikas ir mane
iš lovos verčia
ir kaip veidrodis
prieš akis
kaitaliojasi.

Pabėgau
iš Afganistano
ir pranyko,
tos užmaršties rožės nykios.
Sesuo
už pusbrolio ištekėjo.
Darželį - daržą
nagais akėjo,
o žiemos mėnesiai
Afganistane -
šalti ir nykūs.

Pabėgau.
Motinos veidas linksmas,
laukia,
nesulaukia -
pavaduotojo, jaunikio,
o už namus,
suartą žemę -
tėvui dėkoju,
o motinai - už pagaikštį.
Buvom vergai,
ne kunigaikščiai -
atgavom,
ką iš tėvų paveldėjom.

Mama
išrauti usnis liepia
ir džiaugias -
piktžoles išnaikinus
ir tėvas,
išdidžiai atsistojęs -
liepia sūnums ir dukterims
pasidairyti po Kiniją.

Pabėgau.
Parsivesiu
į tėvų namus
tą gražiają Laimą -
būsim giminės,
vienas kito nepjausim.
Tėvukas
jaunuosius laimina,
o pomidorų padaže -
raudonas
mėnulio pjautuvas.

Pabėgau,
o kieme
svetimas šuva auksi.
Sugrįžau į tėvų namus
kaip našlaitis.
Gegužis.
Nusėtas pienėm šlaitas
ir kiek užmato akys -
kviečių, rugių auksas.