Rašyk
Eilės (73321)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10350)
Vaikams (2514)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kai Milda eina pas dėdę į parduotuvę, truputį gražiau pasirėdo. Ne taip, žinoma, kaip į bažnyčią, bet ir ne kasdieniškai.  Dabar ji turi daug gražių suknelių, yra iš ko pasirinkti todėl gali sau leisti tinkamai pasipuošti.  Parduotuvėje visą dieną pilna žmonių ir ji privalo atrodyti gražiai ir tvarkingai.  Jauna graži pardavėja už prekystalio susilaukė daug dėmesio.  Į ją žvilgčioja ne tik vyrai, bet ir moterys, o Milda stengiasi būti visiems maloni. Pradžioj jai sunkiai sekėsi derinti darbą su dėmesiu pirkėjams, bet vėliau įprato, dirba greitai, stropiai, negaili visiems šypsenos ar kokio malonesnio žodžio ir vaikui, ir senai bobutei.
  Milda nežino, kaip būna kitomis dienomis, kai ji nedirba, bet kai ji parduotuvėje, visuomet pasirodo aukštas, gražus, tamsiaplaukis jaunuolis. Perka ne kažin ką. Pakelį papirosų „Gražuolė“, degtukų... Bet visuomet pas Mildą. Kartais, kai pas ją susidaro eilutė, o dėdė, aptarnavęs savo pirkėjus stovi laisvas, jaunuolis neina prie jo, o kantriai laukia savo eilės pas Mildą. Aiškiai matosi vaikinas nori, kad aptarnautų būtent ji. Tada mandagiai dėkoja, maloniai šypsosi ir, pasitraukęs nuo prekystalio, neskuba išeiti. Paėjęs toliau į šalį, jis atidaro ką tik nupirktą „Gražuolės“ pakelį, išima iš jo papirosą, čia pat užsirūko ir, lėtai pūsdamas dūmus, nenuleidžia akių nuo Mildos.
Jo toks įžūlokas žvilgsnis Mildą trikdo, ji laukia, kad jis greičiau baigtų rūkyti ir išeitų. Kai jis pagaliau išeina, Milda jaučiasi nusivylusi. Nors jai netrūksta dėmesio iš kitų pirkėjų, bet kodėl tas jo žvilgsnis taip jaudina? Praeina kiek laiko, kai ji įsitikina, kad jo jau nebėra, tada nusiramina, atsipalaiduoja ir gali dirbti toliau nesivaržydama.
-  Kažin, ar ateis šiandieną? - buvo pirma Mildos mintis, kai atėjo į krautuvę. Kaip ji nustebo, kai iš pat ryto, kol nebuvo daug žmonių, pasirodė jis su kažkokiu vyresniu, jau žilstelėjusiu stambiu vyriškiu.
-Turbūt tėvas, -  pagalvojo Milda. Ir neapsiriko. Taip ir buvo iš tikrųjų. Dėdė su jais pagarbiai pasisveikino, jaunuolis iš tolo linktelėjo Mildai, o tėvas sušneko su dėde.
- Šiandien norėsiu šio bei to daugiau nusipirkti, - kalbėjo tėvas. - Sekmadienį turėsim svečių, šeimininkė siunčia. Net pirkinių sąrašėlį įdavė, kad ko nepamirščiau. Ir štai kokį maišą, - jis išskleidė tarp rankų baltą lininį, užvalkalo dydžio maišelį, - kad būtų kur susidėti. Ar bus tavo krautuvėje tiek prekių? - juokavo. - Užsukom iš pat ryto. Po pietų čia pas jus bus pilna žmonių, gali tekti ir ilgiau palaukti, o nesinori gaišti. Kai viskas bus nupirkta, važiuodami namo trumpam sustosim, pasiimsim kas mums priklauso ir važiuosim toliau.
- Negi manai mano visą krautuvę susidėti į šitą maišą? - juokėsi dėdė, - einam pažiūrėsim, kaip tau tai pavyks.
Kai abu juokdamiesi nuėjo į sandėlį, jaunuolis prisėdo ant kėdės, pastatytos prie prekystalio.
- Ar parduot papirosų? - lipšniai pakalbino jį Milda.
- Ačiū, taip, ką tik norėjau paprašyt, - jis plačiai nusišypsojo, - porą pakelių. Nežinau, kada būsiu vėl miestelyje.
- Ir degtukų? - nelaukusi atsakymo Milda padėjo papirosus ir dėžutę degtukų priešais jį ant prekystalio. - O gal ko nors daugiau norėsit?
- Na, dar saldainių dėžutę „Carmen“, - pagalvojęs paprašė jis. - O gal yra kokių nors geresnių? - pasiteiravo.
- Tie patys geriausi ką turime, - atsakė Milda ir pagalvojo „ kažin kam tie saldainiai? Tur būt kokiai nors panelei? “ - Yra tik litu kitu pigesnių, - pridūrė ji.
- Papirosai man, o saldainiai jums, jei sakot, kad neblogi.
- Tikrai man? Už ką? - nuraudo Milda.
- Už gerą aptarnavimą, - vaikinui buvo malonu matyt, kaip ji raudonuoja, - visada norisi užeit į tokią parduotuvę, kurioje dirba tokia šauni pardavėja kaip jūs. Jauna, graži, maloni...
- Bet gi pardavėja ir privalo būti su pirkėjais maloni, - net nežino, ką pasakyti Milda, - stengiuosi tai daryti visada, tik nežinau, kiek man tai pavyksta, o už komplimentą ačiū.
- Neatsitiktinai turbūt Breivė pasirinko jus sau už pagalbininkę, - ir toliau negailėjo gražių žodžių Mildai jaunuolis, - nori pritraukti kuo daugiau pirkėjų į savo parduotuvę.
- Baikit juokauti, kuo aš čia dėta... - nuleidusi akis atsikalbinėjo mergina, - pirkėjų ir taip čia niekada netrūksta.
- Kodėl anksčiau aš niekada čia jūsų nematydavau? - jau surimtėjęs pokalbį toliau tęsė jaunuolis.
- Mes ne taip seniai čia miestelyje gyvenam. Tiktai nuo pavasario.
- Aš ir sakau, - lyg pats sau ištarė vaikinas, - anksčiau neteko nei matyti, nei sutikti. Tik čia parduotuvėje kelintas kartas... O kaip čia patekot?
- Sekmadieniais ir turgaus dienomis dėdė kai kada kviečia mane, kad jam padėčiau.
- Tai Breivė jums dėdė?
- Na, nevisai taip, tiksliau tetulėnas, - pasitaisė Milda, - jo žmona yra mano mamos tikra sesuo. Teta man ir kito Breivės  malūnininko žmona.
- Kaip taip gali būti?
- Mamos abi seserys ištekėjo už brolių Breivių.
- Nieko sau. Broliai, seserys, vyrai, žmonos, dėdės ir tetulėnai... Tai bent tiršta giminė, - nusijuokė vaikinas. - O abi Breivių dukros Saulė ir Danutė tai jums pusseserės, ar ne?
- Tai jau taip, - sutiko Milda, - jūs ir jas pažįstat?
- Saulutė tai dar vaikas, na, o Danutę pažįstu labai gerai, nuo senų laikų, dar nuo mokyklos... - šiek tiek susimąstęs atsakė jaunuolis. - Perduokit linkėjimus, sakykit nuo Aliaus, - paprašė jis patylėjęs.
- Nežinau kada sutiksiu. Šią vasarą ji atostogauja ir gydosi Birštone sanatorijoje. Kažkas su sveikata... Linkėjimus būtinai perduosiu, nesirūpinkit. Dėkoju.
Iš sandėlio grįžo dėdė su Aliaus tėvu, prie kasos atsiskaitė. Tėvas, subėręs grąžą į piniginę, įsidėjo ją į vidinę švarko kišenę ir, segiodamas sagas, pasuko prie durų.
- Tai mes ir eisim, užsuksim po turgaus, - dar pasakė jis dėdei, - sudie tam kartui, susitiksim po pietų.
Pakilo ir Alius. Prie durų jis dar atsisuko, nusišypsojo Mildai ir išėjo paskui tėvą.
2010-11-04 21:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-07 12:21
Dvasių Vedlė
Tvarkingą tekstą visada malonu skaityti :)
Tik trūksta kažkokios ryškesnės intrigėlės. Bent man.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą