Rašyk
Eilės (72027)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10316)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







(mažosios esė)

Keistas metų laikas yra ruduo.
Gal ne tiek keistas, kiek keistai į jį žiūrime, ne tik paprasti mirtingieji, bet ir poetai, rašytojai, kompozitoriai su visais dailininkais, skulptoriais ir šiaip matyt liaudies meistrais.
Ir tai tik dėl vieno paprasto dalyko.
Į rudenį mes nutrenkėm Vėlines, Visų mirusių, žuvusių, nusižudžiusių ar šventųjų dienas, lyg tai žmogus privalėtų susiprasti ir rudenį skirtis su šiuo pasauliu.
Rudenį mes numarinam gamtą, nors iš esmės juk nieko nenumariname, o pati gamta, būdama iš savęs protinga ir racionali, užmiega žiemos miegu, o mes čia visi pasiliekantys su varnomis ir žvirbliais, tai interpretuojame meniška, metafizine ir buitiška prasme, kaip mirtį.
Man ruduo, yra žymiai gražesnis už vasarą, netgi jo spalvos tokios labiau tropinės negu pavasario, labiau dramatinės jeigu norite. Pažvelkite į ryškiu purpuru pasipuošusį klevą ir jums atims žadą, jeigu jumyse dar yra išlikęs gebėjimas nustebti. Tai gali palyginti nebent su pavasario nykybėje pražydusiomis ievomis, kurios atrodo tarsi nuotakos, baltomis suknelėmis, minioje tamsių, belapių medžių.
Toli, pavasario švelniai žalsvai ir vasaros ryškiai žaliai iki rudeninių atspalvių.
Žiedus ir gėles, kuriomis sotus nebūsi, o dar ko gero sukelti gali kokį nors šienligės priepuolį, rudenį pakeičia vaisiai, daržovės. Na ir kas, kad tas grožis pragmatiškas, bet ir meilė per skrandį ateina, tai nėra ko gėdytis.
Triukšmo nemėgstantys, vienumos ieškantys, gali rasti ją pirmapradėje būsenoje, miške, parke, ar šiaip kur paupyje ar paežerėje (jei neaptverta) ir mėgautis iki valiai, iki užsimiršimo.
Pagaliau tik rudenį sugebi įvertinti saulės šiltą ranką ir pietų vėjo švelnumą.
Tik rudenį gali jaustis pilnatvės apgaubtas, kai aplink matai tokį sodrų ir solidų gyvybės derlių, užburiantį savo įvairove ir išmone.
Negi drįsi lyginti su pavasarišku tuštybės šurmuliu, vienadiene žiedų ekstaze ir erotišku virpuliu.
Tik pavasarį gali sakyti, kad viskas laikina, netikra, o rudenį pagauna keistas amžinybės dvelksmas ir suvokimas mus laukiančio išganymo.
Ir tą pilnumą gali ne tik įsivaizduoti, bet ir ranka paliesti.
Kartojuosi, kad ruduo, tai gyvybės triumfo metas, tai smagaus tingumo metas su vakarienės ir poilsio nuojauta, bet ne mirties ir nebūties įsigalėjimu.
Gal aš klystu, bet pažvelgiu per langą ir regėdamas lietų visai negalvoju apie verkiančią vasaros gamtą, bet galvoju apie viską atperkantį ir nuplaunantį užmarštin vandenį į kurį norisi pasinerti ir leistis nešamam erdvėje ir laike, per margaraštį rudenišką peizažą.
2010-11-03 10:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-08-31 17:40
Lapkričio
Visada gailėjausi gimusi rudenį... iki kol perskaičiau šį kūrinuką ;) ačiū :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-17 20:28
Maekawa
Oho, mane suzavejo : ) labai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-04 23:37
Juodvarnė
Ir man patinka. Gera esė. Tik negalima sakyti kartojuosi. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-04 17:16
augaviskas
ramus, subalansuotas pamąstymas, skatina ir skaitytoją paformuoti savo nuomonę
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-03 21:25
Mute
Alsuoja ramybe:)Spalvingai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-03 16:07
ledii
Tai pesimistinis realisto požiūris. Bet juk ne visi tokie, agricolia tikriausiai optimistas, todėl ir rudenį jis mato gražiomis spalvomis :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-03 15:40
agricola
fui kaip depresyvu, taip is tauta ismirtų nuo tokiu minciu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-03 15:12
ledii
Taigi, ruduo - tai pats tamsiausias ir niūriausias metų laikas: ilgos tamsios naktys, niūrios pilkos dienos, šykščios saule, pastovi nemaloni drėgmė, su žvarbiu vėju lendanti po rūbais, lietus, šlapdriba, visur balos ir žemė žliugsinti po kojomis. Tai laikas, kada viskas miršta. Niekada man nebuvo graži ir miela mirtis ir viskas, kas su ja yra susiję, ašaros, liūdesys, šaltis, puvimas. Man ruduo tai visuotinos depresijos laikas, laikas, kada tu balansuoji ant ribos palūžti ar išgyventi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-03 11:55
dienmedis
daugiau tokių...


Man patiko... Labai :) 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-03 10:22
drugelis7

Skaitydama jūsų tekstą radau daug gražių vietelių:

"pati gamta, būdama iš savęs protinga ir racionali, užmiega žiemos miegu."
"meilė per skrandį ateina, tai nėra ko gėdytis. "
"Pagaliau tik rudenį sugebi įvertinti saulės šiltą ranką ir pietų vėjo švelnumą. "
"Tik pavasarį gali sakyti, kad viskas laikina, netikra, o rudenį pagauna keistas amžinybės dvelksmas ir suvokimas mus laukiančio išganymo."
"ruduo, tai gyvybės triumfo metas".

Ir pagaliau:

"galvoju apie viską atperkantį ir nuplaunantį užmarštin vandenį, į kurį norisi pasinerti ir leistis nešamam erdvėje ir laike, per margaraštį rudenišką peizažą."

Taip gražiai aprašytas ruduo, kad man jis pradeda vis labiau ir labiau patikti;).
Ačių už gerą nuotaiką ir puikų jausmą(kuris, tikiu, dar išliks ilgai)...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą