Aplinkui žolytė žalia,
laimingas šoliuoja arkliukas;
norėčiau skrajoti šalia
kaip poni arkliuko žaisliukas.
Broliukas atsivedė juodį,
juodakartį ilga uodega,
galvele pradėjęs mojuoti
tarsi kvietė arčiau jis mane.
Priėjus paglosčiau jo nosį,
sruoga dabinau jo akis;
broliukas paklausė: „Gal josi? „-
iš džiaugsmo virpėjo širdis.
Lengva tartum snaigė
ištirpau ant jo nugaros,
įsikibus į karčius kaip sraigė,
jodinėjau žolynu laukuos.
P.S.
Jei neįsivaizdujate, tai štai,
Vienas, (mano komentare minėto), J.E. autoriaus, eilėraščių vaikams.:
Kur bėga tas mažas takelis
Per didelį lauką rugių? –
Jis skuba į didįjį kelia –
Antai jį už lauko regiu!
Takelis – tai mažas upelis,
Didysis – lyg Nemunas riestas,
Surinkęs gal šimtą takelių
Juos plukdo į didelį miestą,
Takelis vos vos teįžiūrimas
Mieste, rodos, niekam nerūpi –
Girdi, ošia miestas – kaip jūra jis,
Bet jūros nebūtų be upių,–
Takeliai tarytum šaltiniai
Ištrykšta iš mūsų namų
Ir niekur nėra paskutinio,
Ir niekad nebus, kol einu...
rašo Juozas Erlickas vaikučiams, savo kūrybos eilėraštyje,
pavadinimu: Keliai tartum upės Kaip teigia Vilniaus spaustuvė "Vyturys", 1990m. išleidusi minėto autoriaus knygele eilėraštukų, ne suaugusiems, kurią iliustravo, kaip teigia spaustuvė "Vyturys" Kęstutis Kasparavičius. (jei nežinojote,)
nu toks, JuozaStepukiškas eilius vaikams. Tikrai ne Erlictiškas. (jis irgi rašė vaikams eilėraštukų. gal ir teberašo, bet jam geriau rašosi ne vaikams.) o jūsų, nu daug prastesnis, Juozastepukiškas. Tobulėkite, juk tobulėjimui ribų nėra...