Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tylos spengimas tą vakarą buvo šiek tiek panašus į peiliu braižomo asfalto garsą. Nors paprastai jam tokie dalykai nesukeldavo jokių asociacijų, šįkart jis jautėsi kitaip. Pagalvojęs apie sapnus, kuriuos sapnuodavo paskutiniu metu, jis bandė pateisinti visus savo poelgius ir mintis. Mintys tą vakarą materializavosi, bet galvoje, kaip tik, suskydo, ir jis negalėjo paaiškinti nė vienos iš jų prasmės.
Tai buvo graži vasara. Pasak jo, lydavo kas antrą savaitę ir tik nelyginėmis dienomis, o paprastai šviesdavo saulė. Tokia kaitra, kokia buvo tą vasarą, baigė visiems įkyrėti, žmonės manė, kad šis metų laikas taip ir nesibaigs. Jie sapnuodavo sniegą, tirpstantį jiems ant blakstienų. Tai buvo patys gražiausi sapnai, kokius jie tik galėjo įsivaizduoti. Tą vasarą jis ir pajuto, kad gyvena ne tokiame pasaulyje kaip visi. Jo pasaulis buvo siurrealus. Nuo vaikystės jis nepasitikėjo laikrodžiais, bet tik tą rugpjūtį suprato, kad tas nepasitikėjimas gyveno jame ne šiaip sau. Dabar jis jautė, kad sekundės yra ne vienodo ilgumo, kartais jos tęsiasi akies mirksnį, o kartais, per tą laiką, kiek truko sekundė, nuo Fudžijamos galėjo nušokti keturi žmonės, o gal ir dar daugiau. Fudžijama jam visada priminė vaikystėje girdėtas istorijas apie Japoniją – šalį, kurioje (bent jam taip atrodė) žmonės suprastų, kaip jis jaučiasi.
Dieną prieš tą vakarą jis ilgai mąstė apie kitokį gyvenimą. Iki šiol, per visus dvidešimt šešerius savo gyvenimo metus, jis turėjo tik vieną draugą. Draugą, kuris bent šiek tiek stengėsi suprasti jo keistenybes, bet galiausiai pasidavė ir išėjo iš jo gyvenimo tyliai, tik paliko šiek tiek tuštumos, kuri buvo pamiršta jau po mėnesio. Taigi, dabar jis bandė suprasti, kaip žmonės susiranda draugų ir kokia yra jų paskirtis. Jis niekada nemanė, kad yra būtina bendrauti, nes jo niekada nekamavo klausimai apie jausmus. Jausmai jame gyveno, bet jis juos vykusiai ignoruodavo ir mieliau susitelkdavo į skaičius ar eilinius pamąstymus apie Tikrąją Visko prasmę.
Kitoks gyvenimas nebuvo jo svajonė. Jis tiesiog pajuto, kaip sunku yra būti kitokiu. Jam pasidarė sunku ignoruoti žmones, kurie, iš pažiūros, norėjo palikti pėdsaką jo gyvenime. Taigi jam kilo mintis. O kas jei jis pasistengtų ir suburtų žmones aplink save? Juk nekalbėti apie tai, ką jis mano, neturėtų būti sunkiau, nei žiūrėti į laimingus žmones, visą laiką kažką plepančius, verkiančius ar tylinčius, pasirėmusius į kitų petį..
Su šitokiomis mintimis jis užmigo ir pabudo tos lemtingos dienos rytą. Rytą, žadantį kur kas daugiau, negu visi kiti devyni tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt du prieš tai buvę rytai jo gyvenime.
2010-10-27 15:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-27 17:24
Pirk Volgą
Spėju, šio kūrinio atsiradimą įkvėpė šios vasaros karščiai. Yra gerų minčių, bet nesužavėjo, nes nieko taip ir neįvyksta. Trūksta kūriniui kažkokio įvykio, sukrėtimo. O dabar, drungnas ir tiek.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-27 17:23
Pirk Volgą
Spėju, šio kūrinio atsiradimą įkvėpė šios vasaros karščiai. Yra gerų minčių, bet nesužavėjo, nes nieko taip ir neįvyksta. Trūksta kūriniui kažkokio įvykio, sukrėtimo. O dabar, drungnas ir tiek.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą