Laiškai, telegramos
iš visų pasviečių.
Rankas šildo
mėlynas vokas.
Išsiliejo mintys
netilpusios
viename puslapyje,
o kažkas -
iš savų namų
išeiti kviečia.
Norėjau aptvarstyt,
aplankyt -
ne vieną žmogų,
ne vieną medį -
susirišęs šieno,
šiaudų grįžtę.
Norėjau
su tavimi
su katinu
pažaisti
ir į namus -
nenorėjau
tuščiomis sugrįžti.
Kažkas paliečia
mano petį,
kažkas palaižo
mano medų
ir išbarsto
prisiminimų cukrų.
Juodi šešėliai sukruta.
Matau
tavo liūdną veidą
ir save
tą patį.
Lengviems
darbams išnykus -
sunku beturčiams
praturtėti.
Sapnuoju mamą, tėtį -
po antkapiais
ir po vainikais.
Glaudžiu
artimą ir savą -
visiems, kitiems -
nuleidžiu garą.
Lietaus, ašarų lašai
kaip žirniai
ir visą naktį
žvaigždės žiba.
Gražiausias mintis
tau po kojom sudėjęs.
Dieną, naktį
po šlapiais medžiais
prastovėjęs.
Visus pažadus
neištesėjas
inkščia kaip šunytis -
visas sušlapias ir sustyręs -
dviejų tūkstantųjų
rugsėjis -
radiaciją sėjantis.