Danute, kaip visuomet - nenuvylėte, jausmas išgyventas, persiduoda ir skaitytojui.
Tačiau... Man vienoje vietoje labai negražiai nuskambėjo žodis, iškrito iš eilėraščio konteksto ir kalbos manieros, tarsi iš ateities į praeitį įmestas jis taip nepritiko, kad galvojau, kuo čia galima būtų pakeisti, bet nesugalvojau... Tas žodis, tiksliau visa frazė - "Ne daltonikė aš".
taip pat ir paskutiniojo posmo kirčiavimas, bet čia kaip kam gražiau:-)
Pradžia labai netgi nebloga, o į pabaigą (ypač trečio posmelio paskutinė eilutė ir ketvirtas posmelis) taip neišvežė, galbūt daugiau dar prie jos padirbėti reikėjo, panokinti:)sėkmės.
ogo, bet vis tik jums svarbus jūsų liūdesys, jei rašote apie tai, taip?
na aš sakau jums apie tai, kad tas: "Rudenėjant man jau nesvarbu:
Krinta lapas geltonas gal rudas.
Netektis, kai tuštėja vidus...
Sėja viltį, tik beriamas grūdas." ----- svarbiausias dalykas lyriniam herojui jo viltis (o ko jis viliasi, neatskleista.) bet juokingiausiai, kad tą savo matymą jis jau primeta pabaigoje visiems, t.y. trečias asmuo daugiskaitoje: "Dienomis, naktimis ar girdi? –
Laša laikas minutėm ir valandom,
Ir kas kartą tuštėja širdy,
Nes kas kartą prarandam... gyvenimą." ------- na manau, kad nėr pilna širdis, kol savijauta paties yra svarbiausia, o tiksliau, toksai santykis į savo savijautą, kad ji svarbiausia. štai žiūrėkite:
- - -
Если воду не мутить, она сама по себе отстоится. Если зеркало не пачкать, оно само по себе будет отражать свет. Человеческое сердце нельзя своей волей сделать чистым. Устраните то, что его загрязняет, и его чистота сама по себе проявится. Радость не нужно искать вовне себя. Устраните то, что доставляет вам беспокойство, и радость сама собой воцарится в вашей душе.
- - - - - -
- - - - - -
Небо и Земля пребудут вечно, а мое тело второй раз не родится. Человеческий век не превышает сотни лет, а мой день промелькнет в мгновение ока. Те, кому посчастливилось жить в этом мире, не могут не знать радости обладания жизнью и не ведать печали ее быстротечности.
As jau tai dainuoju:) Galima? P.Danute, labai siltas eilerastis, labai, as, pasimokius is "aktyviuju rasyk.lt kritiku" izvelgiau lasa, pabreziu, lasa, pragmatiskumo, bet suspaudzia. Kaip bepaziureciau. Ir tai ,matyt, yra stipriau nei noras pasireiksti:)