Girti sakiniai

Ašaroja langas nuo kūno šilumos,
Ir šaltos grotos jau rasoja,               
O kas tave uždarė kapus,
Kur tik mirtis linksmai šėlioja.

Kodėl vaikai vieni suauga,
Čia nei gyvybės, nei žmogaus,
Čia tik klevai nuplikę auga,
Kur aš čia merdintis rangaus.

Jausmų agonijos užburtas,
Blaškaus betoninės salos šlaitais,
Gal stipti čia esu sukurtas,
Kur meilė ošia sakiniais girtais.