Alaus aš įkalsiu,
Ir jautį papjausiu,
Mėsos aš užkąsiu,
Ir galvą nukąsiu.
Sotus jau kai būsiu,
Patrauksiu į tūsą,
Ten auką nutversiu,
Bematant paskersiu.
Ir galvą praskelsiu
Bei žarnas išversiu.
Grindis ištepliosiu
Skalpu kraujuotu.
o man tai čia kaip tik prasmė yra. ir dar kokia - eilinės dienos motyvas su neeilinėm hiperbolėm. čia tikriausiai kiek atsimerki, tiek prasmės ir matai. bet tai tik mano pasvaičiojimai.
Toraaut, kas poetizuojama ir kas ne, galima ilgai diskutuoti. Aš turiu savo stilių ir juo rašau, štai ir viskas, ir savo kūriniuose potekstę įžvelgti galiu. Manau, galima ją įžvelgti kiekviename kūrinyje, jei turi noro, o jei jo neturi, tai jau kitas klausimas. Galima vadinti mano kūrinius svaičiojimu, pezėjimu, nesąmonėmis, man vis viena, aš kūriau ir kursiu tai, ką noriu. Bet kad ir kokie būtų komentarai, dėkui už juos. :)
kodėl? t.y. autoriau, ką norėjote pasakyti kūriniu - jis neturi jokios idėjos, potekstės, o poetizuoti bandote tai kas nepoetizuojama, tačiau jei jis turėtų gilią mintį, potekstę, tada būtų galima į jį pažiūrėti per kritinę prizmę. Nu dabar svaičiojimas kažkoks ir tiek. Teisybė - tas svaičiojimas yra melodingas .