Iš Kauno peizažų

Išsitepiau aš Santakos saulėlydžiais rankoves,     
Ir vėstančiom senamiesčio balom,
Ėjau krantan, kur žiemą gulbės kovės,
Meldžiaus žuvims, berniūkščio sugautom.

Bažnyčios bokštui atspindy meldžiausi,
Įmerkus batraištį į tamsią upę,
O debesys, pasaulyje balčiausi,
Ant bokšto, man po kojom tūpė.

Dumblu ir akmenim kvepėjo vėjas,
Drėgme garavo žemė, ir gitaros
Iš pievų spinduliais raudonais liejos,
Lyg  tyliai liūdinčios cikados…