Gintarais į širdį
Lapai krenta
Ir džiūsta nuo dūžių kaitros.
Pagairėj vėjų
Neramūs mąstom.
Sušąla lūpos nuo tylos tavos.
Nukrenta saulė
Už raudono stogo,
Pamiršus spindulius du mumyse.
Išnyra pilnatis,
Kuri net spengia
Ties ištuštėjusia, nykia gatve.


Rudenė












