[][][]

Po kojom sukas žemė,
nekrūpčiok - aš tik šoku.
O, kaip gražiai sutemę
virš katedros skliautai!
Mes bėgam, bėgam, bėgam,
viršum bažnyčių bokštų
į debesis sunėrė
rudens miglų skiautai.
Aš šoku, šoku, šoku -
tau, medžiams ir pakrantei.
Žiūrėk, kaip miestas juokias,
kai bunda žiburiai.
Paliesk - akmuo dar šiltas.
Nuo grindinio į dangų
pakyla baltas šilkas...
Pasaulis čia. Matai?