Kitiems pasiseks

Sunkiausia man patikėti,
kad tu ne tyčia išgalvojai mane,
vienišo vakaro liūdesiui pasidavęs
puodelyje atvėsusios arbatos nuskandinai realybę
ir norėjai mylėti, nežinodamas, kas tai yra...

Kiekvieną kartą,
kai tu sau kartoji, kad aš ne tau,
šimtą neįvykusio stebuklo akimirkų
paleidžiu pavėjui pro bet kurį pravertą langą į laisvę,
tegul nenumiršta tavo svajonė.

Kiekvieną kartą,
kai tu išvarai mane iš savo sapnų,
aš sakau, kad meilės nėra ir nebuvo,
nusijuokiu ir nueinu kitu keliu,
kuris tau persunkus, man – vienintelis.

Kai pamatau į sutemas brendančius įsimylėjėlius,
aš jiems nesakau, kad amžinybės nėra,
galbūt jie yra tie žmonės, kuriems pasiseks
atrasti tai, ko mes nesuradom...