Senis gyveno kaime, kuriame viso labo buvo tik keletas trobų. Kaime gyveno ne vien tik seniai. Jame dar gyveno ir pora pusamžių gyventojų, kuriems buvo apie 50.
Senis mėgdavo sprogti stiprų alų. Jis, beje, turėjo du vaikus ir bobą, su kuria gyveno. Senis buvo prasiskolinęs. Jo boba greit mirė, nes senis kartą prisigėręs jai užtvojo taburete per galvą, o po to dar patalžė kočėlu bei kumščiais.
Taigi, senis dabar gyveno vienas, nes vaikai buvo suaugę ir nematė reikalo lankyti apsimyžusio tėvo.
Greitai seniui atėjo galas. Kadangi jis buvo prasiskolinęs, kaimynas ilgai iš jo reikalavo pinigų, tačiau šis neatidavė. Kaimynas įsiuto. Ir prasidėjo žiauri senio egzekucija.
Kai senis buvo girtas, pas jį atėjo kaimynas. Su peiliu rankoje. Senis buvo girtas ir nelabai galėjo apsiginti. Kaimynas ėmė badyti senio pilvą peiliu. Senis rėkė kaip skerdžiamas, į visas puses taškėsi upės kraujo. Greitai kaimynas įsiuto dar labiau. Jis ėmė plėšti lauk iš senio pilvo žarnas. Kraujas taip taškėsi visur, kad neliko kambaryje neaptaškytos vietos. Kraujo bala buvo didelė ir ant grindų. Kraujo buvo pilna visur: ant lovos, ant sienos, visur. Senis buvo dar gyvas ir plūdo kraujais. Kaimynas, ištasęs senio žarnas, prapjovė seniui gerklę. Pjovė stipriai ir nuo ausies iki ausies. Išbėgo fontanas kraujo. Kurį laiką kraujo čiurkšlė buvo stipri, bet neilgai trukus, senis visiškai nukraujavo. Liko lavonas su išdraskytais viduriais bei kraujo klanai. Na, dar išdrabstytų žarnų gabalai.