Miestelyje padaugėjo gyventojų. Iš toli, visai iš kitos parapijos atsigabeno našlė su dviem vaikais ir apsigyveno senoje trobelėje po dideliu šimtamečiu ąžuolu.
No to laiko, kai šios trobelės šeimininkai išsikėlė į vienkiemį, ji liko niekam nereikalinga, buvo tuščia ir stovėjo palikta Dievo valiai. Užrakintomis durimis, uždarytomis langinėmis ji daug metų glaudėsi po plačiom ąžuolo šakom, kol atėjo laikas ir kažkam jos prireikė.
Kai moteris prieš kurį laiką buvo atvažiavusi apsižiūrėti ir ieškojo gyvenamos vietos, jai prirodijo tik tos tuščios trobelės šeimininką. Visame miestelyje neatsirado patalpų, kurias bent vienas gyventojas galėtų pasiūlyti našlei.
Trobelė nedidukė ir labai jau senoviška: langeliai maži, keturšibiai, molio plūkta asla, tokia pati plūktinė ir priemenėje. Prie kamaraitės, kurioje per žiemą laikomos bulvės, durų, pačiame kampe gulėjo niekam nereikalingos akmeninės girnos, o ant jų - kopėčios ant aukšto užlipti.
Kieme stovėjo prie pamatų išpuvusiais rąstais tvartas su pakeltu stogu, pakrypusi malkinė, paremta keliomis storomis kartimis, o atokiau, beveik per visą kiemą išsidėstę keturi didžiuliai kertiniai akmenys, ant kurių, matomai, stovėjo klėtis.
Po daugelio metų trobelės duris atvėrė mokytojo Jasiūno našlė Morta. Visą savo mantą palikusi prižiūrėti mokyklos sargei, ji atvažiavo sutvarkyti pirkutę, kad būtų galima joje gyventi. Kelias dienas ji kuopė, švarino, vėdino. Morta iki blizgėjimo nuvalė langelius, pabarstydama smėliu ražu nušveitė suolus, kalkėmis nubalino duonkepę krosnį, laikraščiais išlipino pajuodusias sienas. Tapetų nepirko, nes taupė. Už gautą iš valstybės pašalpą dėl vyro mirties, ketino pirkti karvę ir taip pradėt naują gyvenimą.
Trobelė prasta tai prasta, bet nors tiek gerai, kad nuoma nedidelė. Mortai dabar brangus kiekvienas centas. Kai buvo gyvas vyras, jai nieko netrūko, o dabar reikės visiems sunkiai verstis. Neatsitiktinai ji ir tą miestelį pasirinko. Čia jau seniai gyvena abi jos seserys. Ne bet kaip gyvena, bet gražiai ir turtingai. Vyresnės Julijos vyras prekybininkas, turi atidaręs smulkių prekių krautuvę, o kitos sesers Elenos- malūnininkas. Du broliai Breivės, seniai vedę abi Mortos seseris, gyveno draugiškai. Miestelio gale turėjo pasistatę didelį gražų, dviems šeimoms gyventi namą su salkom ir verandom į pietų pusę. Arčiau gatvės buvo krautuvė su sandėliais, o už akmenimis grįsto kiemo ir ūkinių pastatų- malūnas.
Abi šeimos augino po dukterį ir jos abi jau mokėsi gimnazijoje. Vyresnės sesers dukra Danutė vienmetė su Mortos Milda aštuntoje, o Elenos Saulutė dar tik pirmoje gimnazijos klasėje. Mildutė irgi mokėsi gimnazijoje, bet kai mirė tėvas, teko mokslus nutraukti, tik spėjus užbaigti aštuonias klases. Sūnus Aidas dar tik pradžios mokykloje ir apie aukštesnius mokslus jam nėra ko ir galvoti.
Įsikūrusi čia miestelyje arčiau pasiturinčių seserų, Morta tikėjosi jų paramos, pagalbos susirgus ar šiaip kokiai bėdai ištikus. Ir neapsiriko. Seserys ją labai užjautė, daug padėjo pirmais metais parūpindamos karvutei šieno, kurui malkų, bulvių valgymui ir miltų duonai išsikepti. Apavą ir rūbus reikėjo pirkti tik Aidui. Mildutei pravertė Danutės panešioti išaugtiniai. Ir suknelės ir bateliai, kurie tik nebetiko Danutei, viskas atiteko Mildai. Nors mergaitės ir buvo vienmetės, Danutė buvo aukštesnė ir drabužius nešiojo viena išmiera didesnius. Negalima sakyti, kad Mildutė neturėjo kuo apsirengti, bet daug ką ji jau išaugo, kitus drabužius jau sunešiojo ir būtų reikėję daug ką pirkti, bet dabar, gavusi iš pusseserės tiek visko, ji jautėsi lyg būtų naujai pasipuošusi.
Verkusi, verkusi, Morta pagaliau nusiramino. Jau pirmi metai parodė, kad gyventi bus galima. Karvutė duoda daug gražaus pieno. Rytinį ji išneša į pieninę, o pietų ir vakaro pasilieka sau. Morta pasidaro sviesto, varškės, slegia ir džiovina sūrius. Dalį sviesto ir grietinės parduoda turguje, likusią pasilieka sau. Parduoda ji ir pieno kaimynams, jeigu tie paprašo.
Tai tik pirmi metai, bet jie visai neblogi. Kitais metais turėtų būti dar geriau. Per žiemą karvutė pristovės nemažai mėšlo ir, gerai patręšus sklypą prie trobelės, bus galima pasodinti bulvių ir pasėti kitokių daržovių. Anksti pavasarį dar gaus pas ką nors pasiskolinti perekšlę ir išsiperins viščiukų. Dar reikėtų per žiemą užsiauginti katę, nes atsiradus trobelėje gyventojams, sugrįžo ir pelės. Gal būtų gerai ir paršiuką nusipirkus, bet dar ne šiemet. Gal tik kitą rudenį, žinoma, jei gerai užderėtų bulvės.
Taip ir pradėjo gyventi Morta...