vienai

2010 10 16

mėlynam fone
vėjo. ir Šiaurės
plytinčios tavo
viduj.

plunksna paukščio,
nukrito
kuris mirė ant tavo
delnų. ištiesi delną -
žemėlapį ir nukreipi
kryptimi, kuri tau
atrodo reikšmingiausia.

į mirštantį mėnulį,
kuris šiandien kvepia
pageltusiais klevo
lapais

širdis klauso,
kad išgirstų...

bet ji miršta,
dėl trupančio
ilgesio.