Byra raidės balto popieriaus skerspjūviu
Į naktis į iliuzijos turinį.
Per rankas nuvilnijančios atkarpos
Piešia trūkstamų žodžių betvarkę.
Aš esu, Tu – nesi, kaip išnykti?
Per sukruvintą užsklandų gatvę.
Telefonų laidais? Gal blykstėm?
Patefonų melodijos taktais.
Šukėm deimantų vis po truputį
Mėtau pėdų išbudintą laiką
Ir palik tas raides bent užsnūsti
Ir išnykus kaip Tu pasijusti.