Darbas buvo pateiktas konkursui, bet dėl per mažo ženklų skaičiaus perkeltas į Prozą.
Sniego šuorai monotoniškai globstė automobilį ir stiklą užklojusi balta marška visiškai paslėpė nuo žvilgsnio įėjimą. Valytuvų neįjungė. Abejingai žiūrėjo į išplaukusius oranžinius iškabos atšvaitus ir laukė. Greičiausiai net nepamatys jos išeinančios pro duris, bet jam to ir nereikėjo. Pažvelgė į laikrodį ir atsivertė bloknotą: dar keturios minutės. Ji visada išeina tuo pačiu laiku ir tai jam patiko. Lengva dirbti, kai taikinys laikosi grafiko. Stebėjo ją jau kelis mėnesius ir tiksliai žinojo, kad ji pabunda tarp pusės dešimtos ir dešimtos ryto, pusryčiams valgo avižų košę su pienu, užsigeria greipfrutų sultimis, išeina į terasą ir surūko vieną cigaretę be filtro, apsisiautusi tik chalatu, netgi jei lauke spigina šaltis. Rūko ir žvalgosi. Tris kartus per savaitę eina į klubą lošti kortomis, o laisvalaikiu lošia internete.
Bet vis dar nesijautė pasiruošęs. Kirbėjo nuojauta, kad jis kažką praleido. Pastarąsias kelias savaites atkakliai ir metodiškai šlifavo planą, eksperimentavo. Pasiekė tiek, kad nuolatos buvo žingsniu priekyje, kad ir kur ji eitų ar ką darytų. Ir, vis tik, kažko trūko. Tačiau ilgiau laukti nebenorėjo. Nusprendė rizikuoti. Atidarė automobilio duris ir nužingsniavo.
Į paštą įėjo lygiai minute anksčiau nei ji ir atsistojo prie durų. Tada gerai apskaičiuotas nevikrus žingsnis priešais, kietokas susidūrimas ir ant grindų pažiro kortos. Ji aiktelėjo:
- Oi, atleiskit... - suglumusi pažvelgė pilkomis akimis ir pritūpė.
Jis suklupo greta ir sumurmėjo:
- Tai aš atsiprašau. Nesirūpinkit, susirinksiu.
- Na ką jūs... Oho, koks kranklys! – ji pakėlė vieną kortą ir susidomėjusi apžiūrėjo. Gudriai prisimerkęs paukštis laikė snape juodą pikų tūzo simbolį, - jūs kolekcionierius?
- Ar kolekcionuoju kortas? Ne, aš jomis lošiu, - atsakė atsargiai dėliodamas kortas atgal į dėklą.
Klausimas pats pasiekė lūpas:
- Ką lošiate?
- Bridžą.
- Aš dievinu bridžą!
Jis stengėsi. Ankstesnės nesėkmės išmokė, kad per daug sutapimų taikiniui gana greitai sukelia pagrįstų įtarimų, ir tada viskas žlunga. Dirbo metodiškai, nenukrypdamas nuo plano, atidžiai vertindamas savo veiksmus. Galų gale, po kelių kartu sužaistų turnyrų klube, ji pakvietė jį pas save išgerti arbatos, o tuo pačiu aptarti kelis itin įdomius padalinimus. O gal vyno? Atkimšdamas butelį pagalvojo, kad keli mėnesiai praleisti studijuojant šį žaidimą, tikriausiai, atsipirko.
Kitą rytą vėl žiūrėjo į ją, rūkančią terasoje. Snigo. Tik šį kartą stebėjo ją ne iš gatvės ar per žiūronus nuo gretimo namo stogo. Bet net dabar negalėjo atsikratyti minties, kad kažko trūksta. Viskas vyko pernelyg paprastai ir sklandžiai, bet, antra vertus, šį kartą ir taikinį pasirinko sėkmingai – išskyrus bridžu ir darbu ji niekuo daugiau nesidomėjo. Ji elgėsi taip, tarsi būtų perskaičiusi jo užrašus bloknote ir klusniai atliktų jai skirtą vaidmenį. Jai netgi patiko tie keli įpročiai, kuriuos jis pasirinko skirtingus nuo jos, kad atrodytų unikalus. Tarsi ne tik jis prisitaikytų prie jos gyvenimo, bet ir ji, nuosekliai ir metodiškai, laikytųsi jo paruošto plano. Tokia sėkmė jį šiek tiek baugino.
Ji spragtelėjo nuorūką per turėklus, grįžo atgalios ir numetusi chalatą ant grindų įsirangė į lovą. Jis pajuto šaltus pirštus sau ant kaklo. Ausį užliejo šnabždesys:
- Tu labai gerai skaičiuoji. Vakar, kai išsivaržėm septynis pikus, pagalvojau, kad jeigu paimsi visus kirčius, aš tave pasikviesiu.
- Aš paėmiau visus kirčius.
- Aš tave atsivedžiau namo, - ji ištarė tai tokiu pat balsu, kaip sakydama „pas“ prie kortų stalo. Patylėjusi mąsliu balsu pridūrė, - lovoje tu toks pat tikslus.
Jis kelias akimirkas galvojo, ką tai galėtų reikšti. Norėjo paklausti, bet ji aplenkė:
- Man tai patinka. Esi geriausias partneris, kokį esu turėjusi.
- Bridžo klube?
- Klube taip pat, - atsakė rąžydamasi.
Jis nustebo. Karštligiškai perkratė galvoje pastarųjų mėnesių stebėjimus, bet neprisiminė, kad kas nors pas ją būtų lankęsis. Bet galėjo būti, kad ji su kuom nors susitikinėjo iki jam pradėjus stebėti. Išvados logika jį nuramino. Pažvelgė į jos pilkas akis ir paklausė:
- Ar turi greipfrutų sulčių?
- Negaliu pakęsti greipfrutų sulčių, - atsakė ji susiraukusi, - jos karčios.
Iš netikėtumo jis krūptelėjo.
- Bet juk tu geri rytais greipfrutų sultis! - nustebęs išbėrė, ir po akimirkos suprato susimovęs.
Abu ilgai tylėjo sustingę, atsargūs. Jis svarstė, ar nebus per klaidą pasirinkęs kaimynų šiukšliadėžę, bandydamas išsiaiškinti jos racioną pagal išmestas maisto pakuotes. Galų gale ji, lėtai, tarsi vertindama itin komplikuotą kortų išsidėstymą rankoje, ištarė:
- Aš tave pirmą kartą pastebėjau prieš tris mėnesius ir keturias dienas. Stovėjai kitoje gatvės pusėje, pasislėpęs už reklamos skydo ir žiūrėjai į mane. Ateidavai kiekvieną rytą. Pagal tavo automobilio numerį išsiaiškinau, kas esi, tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonės sukalbami, kai žinai, ką jiems pasakyti. Nustačiau, kad tavęs bijoti nereikia. Buvo smalsu, kodėl mane seki. Pradėjau rinkti informaciją ir sekti tave, kol tu sekei mane. BridgeBaseOnline mano slapyvardis Omas. Išmokiau tave žaisti pagal savo sistemą. Tu geras partneris, moki skaičiuoti.
- Skaičiai man labai svarbūs, - atsakė. Ką gi. Reikės būti atidesniam, kai susiras kitą taikinį.
- Pirmą kartą sakai tai, kas iš tiesų svarbu tau, o ne tai, ką mėgstu aš. Arba tai, ką išgalvojai apie save, - atsiliepė ji.
Jis neatsakė. Nematė reikalo kalbėti apie akivaizdžius dalykus. Atsisėdo ir sugraibė nuo grindų marškinius.
- Tau nereikia išeiti, - ji palietė jam petį vis dar nesušilusiais pirštais.
- Kodėl?
- Man reikia partnerio.
- Bet... tu juk nemyli manęs?
- Na ir kas? Tu manęs irgi nemyli. Meilė, mielasis, mums tik trukdytų skaičiuoti.
- Tai logiška, - sutiko jis.
- Bet turėsi žaisti ne blogiau už mane. Tik taip galėsi būti kartu su manimi. Turėsi pamilti bridžą taip, kaip jį myliu aš. Atiduoti jam sielą, o ne tik protą.
Ranka atsigniaužė ir marškiniai grįžo ant grindų. Jo žvilgsnį pasitiko pilkos įdėmios akys. Jis linktelėjo, ji paglostė jam skruostą. Užplūdo palengvėjimas. Pagaliau, po tiek nesėkmingų bandymų, jis surado moterį, kuriai nereikia to, ko jis negali duoti.
Šeštadienio popietę praleido tobulindami varžymo sistemą ir derindami visto signalus. Mokėsi kartu pamilti tuos pačius skaičius.