Tokia dalis

Kažkas keisto, netikėto, gero
Pripažinkim, kiek daug melo
Kartkartėm pamiršdami gyventi,
Nes mums patogiau tiesiog sroventi.
Kartą mano draugas plaukė ta upe
Tik kada paskęs jis tam dugne...
Nesvarbu daugiau man laikas
Negaliu ir vėl būt vaikas
Sutinku, kad mums taip skirta
Dar ir dar, ir kartą nusivilti
Tik tada pajusim tikrą džiaugsmą
Palytėsim pakylėtą, dieviškąjį meilės jausmą.