Odeteishin
Norit pasakyti, kad blogį reikia nugalėti ignoruojant jį?
Kaip? Sėdėti ir laukti, nedaryti nieko ir tikėtis, jog
tas blogis supras, jog tavo ketinimai taikūs, jog nenori
karo, tuomet blogis virs gėriu? Čia nesąmonė! Jei nedarysiu nieko,
niekas ir nepasikeis. Galbūt dabar suvokiu, kodėl visi
karai yra beprasmiai ir kad jie niekada nesibaigs. Tiesiog taip
yra, kiekvienas kovoja už save ir tai nesibaigianti kova. Taip
pat yra ir gamtoje, stebėdami gyvūnus galime daug ką pasakyti
apie save, juk mes irgi esame gyvūnai. Sakysite, skiriames tuo,
jog mums duotas protas, jausmai, o gal siela? O kas gi ta siela?
Instinktai yra stipresni už protą ar jausmus, kažkada jums sakiau,
kad prigimties nepakeisi. Kodėl? Negalime pakeisti savo troškimo
gyventi, išlikti. Jei mokėtume visiškai nuslopinti savo instinktus,
žūtume. Taip užkoduota mumyse.
Taip pat minėjote, jog už blogį reikia atsilyginti geru. Jūsų posakis:
„Daryk gerą darančiam tau pikta“ Tai reiškia (?): „Jei priešas tau smeigia
durklą – išlaižyk jam žaizdas“??? Vien šis pasakymas parodo, jog pastangos bus bevaisės.
Galbut nėra tokio dalyko kaip blogis. Galbūt yra išlikimo instinktas. Na bent gamtoje tai
tikrai. O va su žmonemis sudėtingiau. Kai susimaišo prigimtis, jausmai ir protas, tuomet
ir gimsta blogis. Tai tarsi išsigimimas, klaida, kurios neturėtų būti.
O kalbant apie Dievą... Nesuvokiu, nei kas jis, nei ko jis siekia, jei išvis juo tikiu... Kiek supratau jus, pagrindinis jo vaidmuo – kūrėjas.
Ir viskas? Tuo ir baigėsi jo misija? Ko jis siekė kurdamas mus? Aišku, to pasakyti
negali niekas. Kodėl jis negali pasirodyti, tuo įtikindamas netikinčiuosius ir
sustiprindamas tikinčiųjų tikejimą? Kodėl jis eina aplinkkeliais, norėdamas, kad juo tikėtų
ir vykdytų jo iš pirmo žvilgsnio teisingus įstatymus. Jei jis duotų realius įrodymus apie
save, manau, jog pasaulis taptu geresnis...
