Juoko Planeta (VI dalis)

Atiduokite pinigus.
- O kas už tai? - paklausė Paskis.
- Negausi į galvą.
- Gerai.
Jo rankose buvo kranas, taigi tikėjausi, kad gausiu kur nors galvon ar į koją. Jeigu būtų ir be ginklo - bėgčiau kur tik akys mato, mat mėgstu pasportuot ir pinigų visai negaila. Gyvenu dangoraižyje, tik vakarais pavojinga vaikščioti, kai net policija ilsisi. Saulei nusileidus išeinu į lauką ir stebiu kaip visi benamiai šildosi prie laužų, atsidarau butelį viskio ir geriu.
Paspaudus lifto mygtuką iš jo išlindo dar du benamiai. Jie žiūrėjo į mane kaip į hamburgerį. Iš kito lifto pasigirdo balsas:
- Paskiau, ateik čia, - sušaukė mano draugelis, jis stovėjo su pistoletu rankoje.
- Paskiau, tai paskiau! - nespėję sučiupti manęs, daužydami į lifto duris šaukė bomžai. Nuėjome su bičiuliu pas mane, atsidarėme barą ir pradėjome smagintis. Išmetėme kėdę pro langą - tiesiai į laužą, išsitaškė į visas puses.
Ryte atsibundam lauke. Šalia manęs - mano draugas, rūbai suplyšę, skauda galvą.
- Paski, tai kaip čia mes taip nusiritome?
- Koks nusiritome? Sakiau, geriau negert to stabdžių skysčio.
- Kalbu apie butą dangoraižyje.
- Tylėk, nenoriu prisiminti jo. Sakysi pats saviškį dar turi?
- Neturiu, taigi pardavėme, kad būtume bomžais.
- Nu.. - tarė Paskis, kai tuo metu jam per galvą trenkė benamis.
- Paskiau, tai paskiau.
- Tu durnas visai? Daviau dvidešimt litų, kad lengvai jam trintelktum, o tu! Pažiūrėk! Nunešei pusę kaušo.
- Nu tai ką neduosi pinigų dabar? - paklausė Trešys.
- Imk ir dink, kad tavęs nematyčiau. Debilas.
Prisižaidėm, dabar nešk į šešioliktą aukštą kaip nori. Kam paskambinsi - iš vis nebendraus, kad tokias nesąmones darom. Šiaip ne taip užnešiau į namus, atsibudo visas kruvinas, subintavom galvą. Netrukus prigulė.
- Tai kaip tau nuotykiai? Dar norėsi daryti tokias nesąmones? - paklausė Grybys.
- Dink iš mano namų. Ir kad daugiau nesirodytum, - parodė pirštą į duris Paskys. Jis žinojo, kad Grybiui svarbiausi yra pinigai ir su juo bendrauja tik dėl jų.
- Tau ką smegenys iškrito?
- Nešdinkis, - išstumdamas pro duris.
- Ponas, tai kada duosite pinigus? - paklausė iš užuolaidų išlindęs benamis.
- Varyk iš čia. Negausi nieko.
- Kaip pasakysit, - tarsi ėriukas sumekenęs nuolankiai nulenkęs garbanas išėjo Jamys.
Ir vėl sėdžiu vienas - nei draugų, nei draugių tik pinigai ir visa, ką galima nusipirkti už juos. Išmesi visus - blogai, pasiliksi tik truputį - pritrūks, turėsi daugybę - nieko neturėsi. Gal ką per televizorių rodo:
- Ir taip šiandien laidoje grupė - Apokalyptarka! - bent jau juoktis galime ir su sudaužyta galva.

MT: Apokalipsė